Lenkijos Seimo tautinių ir etinių mažumų komitetas turi daug darbo, rašo wyborcza.pl. Po daugybės nevyriausybinių organizacijų skundų jame surengtas posėdis, kuriame svarstyti tautinės ir etinės neapykantos klausimai. Šių reiškinių Lenkijoje su kiekviena diena daugėja ir tam kelio neužkerta net teismų praktika – žydiškos lėlės sudeginimu apkaltintas nacionalistų politikas Piotras Rybakas buvo nuteistas 10 mėnesių kalėti, nors prokurorai prašė tik 10 mėnesių viešųjų darbų.
Teisingumo viceministras Lukaszas Piebiakas pateikia skaičius: 2013-2016 metais teismai priėmė sprendimus 64 bylose dėl neapykantos žydų tautai. Dominuoja du tipai: nusikaltimai internete (daugiausia komentarai „Facebook“) ir „elgesys stadionuose“. Taip pat pasitaiko skrajučių dalijimo, muzikos įrašų, atminties vietų niokojimo, užrašų paišymo ir t.t.
Tiesa, Lenkijos Vyriausybės lygių galimybių kontrolierius Adamas Lipinskis tikina, kad skundų dėl diskriminacijos tautinių, religiniu ar etniniu pagrindu sulaukiama vis mažiau, tad esą Teisingumo ministerija veikia teisingai.
Su tuo sutinka ne visi. Varšuvos universiteto Išankstinio nusistatymo tyrimų centro atstovas dr. Mikolajus Winiewskis pateikė analizę, kokios nuomonės apie kitas tautas yra lenkai. Tokie tyrimai vykdomi nuo 1975 metų. Iki 2008-ųjų buvo stebima, kaip gerėja požiūris į žydus, antipatijos atvejų pasitaikydavo vis rečiau. Tačiau nuo 2008 metų viskas apsivertė.
Centras tiria, kaip traktuojami kitų tautybių, religinių grupių atstovai artimojoje aplinkoje – tarkim, kaip apklausoje dalyvaujantis asmuo vertintų žydų, kuris būtų jo šeimos narys, kaimynas ar bendradarbis. Tyrimai parodė, kad nuo 2009-ųjų iki 2014-ųjų žydus artimoje aplinkoje neigiamai vertino vis mažiau lenkų, bet 2016 m. šis skaičius vėl pradėjo augti.
Varšuvos universiteto profesorius Michalas Bilewiczius atkreipė dėmesį, kad tuo pačiu metu ėmė augti islamofobija: „2014-2016 m. vis labiau nemėgstama ir bijoma musulmonų, o kartu auga nemeilė ir žydams.“ Jis priminė ir 2015 m. lapkritį Vroclave įvykusį mitingą, kur sudeginta žydiškos išvaizdos lėlė, – tai buvo protestas prieš imigraciją ir imigrantus.
Anot profesoriaus, antisemitinėms nuotaikoms įtakos turi ir žiniasklaida, nes tyrimai rodo, kad lenkai kur kas dažniau girdi antisemitinius pareiškimus internete ar televizijoje, nei žydų kilmės žmones.
Dar vienas, anot M.Bilewicziaus, itin svarbus dalykas – visuomenė ima priprasti prie tokių pareiškimų ir jie jau tarsi tampa norma. Jis pateikė tyrimo, kuriame apklausiami asmenys 2014 ir 2016 metais turėjo pasakyti, ar jiems pateikti teiginiai yra įžeidžiantys. Žydai šiuos teiginius laikė įžeidžiais.
„Kuo daugiau savo aplinkoje girdime neapykantos kalba, skambančią labai brutaliai, tuo rečiau ją vertiname kaip įžeidžiančią. Pradedame galvoti, kad iš esmės tai nieko blogo, to nereikia uždrausti, riboti ar pranešti teisėsaugai, nes tai dalis mūsų pačių. O efektas yra toks, kad po to tautines mažumas vertiname blogiau“, – teigė Varšuvos universiteto profesorius.
38 mln. gyventojų turinčios Lenkijos žydų bendruomenę sudaro mažiau nei 10 000 žmonių.
