Lenkijos prokurorai tiria jų šalies vaidmenį JAV slaptųjų tarnybų veiklos schemoje, pagal kurią įtariami tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda" nariai prieš dešimtmetį būdavo skraidinami į sulaikymo centrus už Jungtinių Valstijų ribų, kuriuose tie asmenys galėjo būti laikomi ir tardomi, apeinant apribojimus, nustatytus JAV įstatymų.
Lenkija yra viena iš dviejų šalių, pradėjusių baudžiamuosius tyrimus dėl slaptųjų kalėjimų, o šis procesas gali tapti pavyzdžiu kitoms šalims. Tačiau jeigu jis subliūkš, taps mažiau tikėtina, kad kada nors bus atidengtas "juodųjų objektų" paslapties šydas.
Nedaug paviešintos informacijos rodo, kad šis tyrimas gali lemti kaltinimus kai kuriems aukščiausiems Lenkijos politikams dėl neteisėto kalinimo, taip pat supykdyti Vašingtoną, kuris yra svarbus Varšuvos sąjungininkas.
Advokatai, žmogaus teisių aktyvistais ir kiti su šia byla susipažinę šaltiniai sakė, kad iš pradžių buvęs svarus tyrimas akivaizdžiai įstrigo, kai praeitų metų pradžioje nuo šio proceso buvo nušalinti jį pradėję tyrėjai.
„Vaizdas toks, kad nedaroma jokių veiksmų", – sakė advokatas Mikolajus Pietrzakas, atstovaujantis Saudo Arabijos piliečiui Abd al Rahimui al Nashirui, kuris teigia buvęs laikomas CŽV kalėjime Lenkijos teritorijoje.
„Mano nuomone, ši byla akivaizdžiai kontroliuojama politikų... Politiškai patogiausia, kad ši byla būtų vilkinama", – pridūrė teisininkas.
Lenkijos pareigūnai aiškina, kad prokurorai veikia nepriklausomai, o patys prokurorai tvirtina darantys viską, ką gali, rinkdami įrodymus. Pasak jų, šį procesą iš dalies vilkina JAV pareigūnai, ignoruojantys prašymus suteikti informacijos.
JAV ambasados Varšuvoje atstovas atsisakė komentuoti šį tyrimą, nes jis susijęs su žvalgybos klausimais.
Buvęs JAV prezidentas George'as W.Bushas 2006 metais yra sakęs, kad CŽV turėjo sulaikymo centrų ne Jungtinių Valstijų teritorijoje, tačiau Vašingtonas neatskleidė, kur ir kaip jie veikė.
Lenkijos tyrimas, vykdomas jau penktus metus, turėtų būti baigtas ateinantį mėnesį, tačiau prokurorai nurodė tikriausiai prašysiantys jį pratęsti. Jeigu taip nenutiktų, ši byla gali būti perduota teismui arba uždaryta, o abu pasirinkimai susiję su tam tikra politine rizika Lenkijai.
Lenkijos senatorius Jozefas Pinioras, raginęs atlikti išsamų CŽV veiklos jo šalyje tyrimą, sakė, jog viena iš pagrindinių vilkinimo priežasčių, jog saugumo pareigūnai, dirbę tuo metu, kai vyko numanomos CŽV operacijos, daro spaudimą per „senus vaikinus tinkle".
„Jie (vyriausybė) įsprausti tarp šio reikalo išaiškinimo ir spaudimo iš kietakakčių Lenkijos valstybėje, slaptosiose tarnybose, prokuratūroje, kurie sako „Laikykime tai paslaptyje", – aiškino J.Pinioras.
Lietuva yra vienintelė kita valstybė, pradėjusi baudžiamąjį tyrimą dėl jos teritorijoje galimai veikusio slapto CŽV kalėjimo, tačiau šis procesas nebevykdomas.
Lenkijos koalicinė centristų vyriausybė, palaikanti glaudžius ryšius su Vašingtonu, dar nevadovavo šaliai, kai veikė numanomas CŽV „juodasis objektas", tačiau tvirtino norinti išsamaus tyrimo.
Premjero Donaldo Tusko biuras, atsakydamas į naujienų agentūros „Reuters" klausimus apie šią bylą, sakė, kad įstatymai užtikrina prokurorų nepriklausomybę.
„Jokia vykdomosios valdžios institucija negali daryti įtakos prokurorų veiksmams", – sakoma kanceliarijos pranešime.
Sprendžiant iš dokumentų, kuriuos pateikė abiejų buvusių kalinių advokatai, jie buvo atskraidinti į nedidelį Šymanų oro uostą ir išvežti į vieną Lenkijos žvalgybos akademijos bazę prie ežero Senųjų Keikutų kaime, esančiame maždaug už 180 kilometrų į šiaurę nuo Varšuvos. Kaip teigiama, toje bazėje buvo įkurdintas slaptas CŽV kalėjimas.
Lenkijos pareigūnai niekada nėra viešai pripažinę, kad jų šalyje veikė CŽV kalėjimai.
Vienas iš nedaugelio Lenkijos pareigūnų, kada nors komentavusių CŽV programą, buvo Marekas Dukaczewskis, vadovavęs karinės žvalgybos tarnybai, kai veikė numanomas slaptasis kalėjimas. M.Dukaczewskis 2010 metais sakė Lenkijos televizijai, kad Varšuva bendradarbiavo su JAV kovoje prieš islamo ekstremistus.
Tačiau paklaustas apie bazę Senuosiuose Keikutuose, jis pareiškė, kad ji galėjo būti naudojama tik kaip atostogų ir mokymų centras iš misijų Afganistane grįžtantiems JAV agentams.
„Tas centras yra gražioje vietoje. Galbūt pareigūnai, atlikę užduotis kitose pasaulio vietose, užsukdavo ten pasidalyti savo žiniomis, kurios svarbios mūsų tarnyboms", – M.Dukaczewskis sakė naujienų televizijai TVN24.
Tuo tarpu Europos Taryba ir Jungtinės Tautos savo ataskaitose nurodo, kad esama įrodymų, jog CŽV slaptieji kalėjimai taip pat veikė Rumunijoje, Lietuvoje, Tailande ir galbūt kitur.
Žmogaus teisių organizacijos ir kiti aktyvistai tvirtina, kad CŽV tuose objektuose rengdavo tardymus, per kuriuos naudoti metodai, tokie kaip imituojamas skandinimas, prilygsta kankinimams.
