Valdantiesiems nesutinkant dėl COVID-19 pandemijos atidėti gegužės 10 dieną numatytų prezidento rinkimų, opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ (PO) kandidatė Malgorzata Kidawa-Blonska sekmadienį sustabdė kampaniją.
„Šiandien Lenkijoje nėra jokios kitos užduoties, kaip tik kovoti su epidemija ir jos padariniais. Dabartinėmis aplinkybėmis rengti prezidento rinkimus būtų beveik nusikalstama“, – M.Kidawa-Blonska rašė atvirame laiške.
Ji kreipėsi į varžovus – ragino boikotuoti rinkimus, jei jie nebus atidėti.
Nepriklausomas kandidatas Szymonas Holownia, taip pat sustabdęs kampaniją, sakė, kad rinkimų boikotas būtų pilietinių teisių atsisakymas.
„Tai vyriausybė turėtų atsisakyti šios beprotybės ir atidėti rinkimus, ne piliečiai turėtų atsisakyti savo teisių. Turėtumėm veikti drauge ir nepasiduoti atskirai“, – sakė jis ir pridūrė esąs pasiruošęs kalbėtis su kitais kandidatais.
Antradienio duomenimis, Lenkijoje nustatyti 2347 užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejai, 35 užsikrėtusieji mirė.
Palankus metas valdantiesiems
Valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ PiS turi svarių priežasčių neatidėti rinkimų. Jų kandidatas, dabartinis prezidentas Andrzejus Duda pirmauja apklausose, dėl karantino ribojimų opozicijos kandidatams sudėtinga vykdyti kampaniją.
Lenkijoje viešumoje galima būti ne didesnėmis nei dviejų žmonių grupėms, išimtys taikomos šeimoms.
Naujausios „Gazeta Wyborcza“ apklausos duomenimis, A.Duda gegužę vyksiančiame pirmajame ture sulauktų 65 proc. rinkėjų paramos, nors aktyvumas siektų vos 31 proc.
Jei rinkimai būtų atidėti, už jį balsuotų 44 proc. rinkėjų. Ankstesnė kovo apklausa rodė, kad už dabartinį Lenkijos vadovą balsuotų 46,4 proc. rinkėjų.
Kovo 23-iąją dienraščio „Rzeczpospolita“ užsakymu nepriklausomos visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos IBRIS apklausa parodė, kad du trečdaliai lenkų pasisako už rinkimų atidėjimą.
Remiantis šia apklausa, 43 proc. PIS rinkėjų pritaria siūlymui atidėti prezidento rinkimus.
Sveikatos apsaugos ekspertai nerimauja, kad rinkimų rengimas nulemtų užsikrėtimų skaičiaus augimą, kaip nutiko Prancūzijoje – joje kovo 15 dieną vyko savivaldos rinkimai. Tyrimas parodė, kad, idealiu atveju, pavykus tobulai įgyvendinti saugumo priemones, rinkimai galėtų lemti 135 tūkst. naujų užsikrėtimo atvejų, rašo „EU Observer“.
„Rinkimų data buvo nuspręsta ir nė vienas iš mūsų nežino, kas bus gegužės 10-ąją, – valstybiniam transliuotojui TVP sakė A.Duda. – Jei epidemija ir toliau siautės, jei vis dar turėsime tokius ribojimus kaip dabar, tuomet, manau, gali būti sudėtingiau laikytis rinkimų datos. Tačiau tikiuosi, kad galėsime rinkimus rengti ramiai.“
Paskelbusi karantino ribojimus, Lenkijos vyriausybė nepaskelbė ekstremalios padėties. Toks žingsnis suteiktų valdantiesiems daugiau galios veikti, tačiau reikėtų atidėti rinkimus – jie galėtų vykti tik praėjus 60-iai dienų po ekstremalios padėties pabaigos.
Teisininkė nevyriausybinėje organizacijoje „Pilietinio vystymosi forumas“ Eliza Rutynowska „Politico“ sakė, kad įvesti ribojimai reiškia, jog šalyje – ekstremali padėtis. O jei vyriausybė oficialiai jos nepaskelbs, vadinasi, pažeidžia konstituciją.
„Legalus valdžios populizmas kelia grėsmę esminėms piliečių teisėms“, – teigė E.Rutynowska.
Lenkijos žmogaus teisių ombudsmenas Adamas Bodnaras laiške įspėjo šalies rinkimų komisiją, kad leidimas balsuojantiems piliečiams ir komisijos nariams rimtai rizikuoti gyvybe gali lemti tai, jog pareigūnams teks prisiimti pilietinę ir kriminalinę atsakomybę.
Šeštadienį Lenkijoje buvo priimtos taisyklės, pagal kurias vyresni nei 60 metų žmonės, karantinuotieji ar saviizoliacijos besilaikantys asmenys galės balsuoti paštu. PiS dominuojamas parlamentas rinkimų įstatymo pakeitimus priėmė šeštadienį prieš aušrą surengtu balsavimu.
Kritikai sako, kad naujomis priemonėmis pažeidžiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad rinkimų įstatymo pakeitimai turi būti priimti bent pusmetis iki rinkimų.
„Politico“ rašo, kad šie įstatymai palengvina PiS elektorato pagrindo – vyresnio amžiaus žmonių – balsavimą.
PiS priklausantis parlamentaras Ryszardas Terleckis žadėjo, kad merai, kurie atsisakys rengti rinkimus dėl koronaviruso grėsmės, bus nušalinti.
Valdančiųjų kritikai ieško originalių būdų paskatinti lenkus neiti į rinkimus. Grupė „Spontaniškas pilietinės kampanijos štabas“ surinko 75 tūkst. eurų, kad vietovėse, kur daugiausia balsuojama už PiS, iškiltų didelės skelbimų lentos su užrašu „Rinkimai gegužę gali tave pražudyti“, rašo „EU Observer“.
