Įstatymas yra dalis konservatyvios nacionalistinės pakraipos vyriausybės pastangų pasitelkiant istoriją ginti šalies garbę ir išdidumą. Daug metų lenkų pareigūnai bandė kovoti su tokiomis frazėmis kaip „lenkų mirties stovyklos“, kurios kartais užsienyje vartojamos kalbant apie Antrojo pasaulinio karo metais nacių Vokietijos pastatytas ir valdytas mirties stovyklas okupuotoje Lenkijoje.
Kai kurie lenkai baiminasi, jog karui tampant vis tolimesniu įvykiu, naujos kartos klaidingai ims manyti, kad Holokausto kaltininkai yra lenkai.
Tačiau naujasis įstatymas išprovokavo santykių su Izraeliu krizę. Holokaustą išgyvenę Izraelio gyventojai ir šalies pareigūnai baiminasi, kad tikrasis įstatymo tikslas yra slopinti tyrimus dėl lenkų, Antrojo pasaulinio karo metais žudžiusių žydus.
Lenkijos pareigūnai tokius nuogąstavimus atmeta ir tvirtina, kad pagal įstatymą, kuris numato baudas arba laisvės atėmimą iki trejų metų, bus baudžiami tik tie, kas viešai ir „prieštaraudami faktams“ vokiečių įvykdytais nusikaltimais kaltins bendrai lenkų tautą.
Įstatymui ketvirtadienį įsigaliojus, Jeruzalėje vyksta Lenkijos ir Izraelio atstovų pirmasis darbo susitikimas, surengtas siekiant išspręsti šį ginčą.
Naujasis Lenkijos įstatymas kėlė įtampą ir santykių su Ukraina srityje, dėl kito punkto, numatančio baudžiamąją atsakomybę asmenims, neigiantiems Ukrainos nacionalistų 1925–1950 metais įvykdytus karo nusikaltimus prieš lenkus.
Kai kurie istorikai tvirtina, kad Antrojo pasaulinio karo metais Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) nacionalistai rengė nusikalstamų išpuolių, ypač prieš lenkus tuometinėse Lenkijos, bet dabar Ukrainai priklausančiose žemėse. Buvo išžudyta iki maždaug 100 tūkst. lenkų.
Lenkijos prezidentas praėjusį mėnesį pasirašė įstatymą, bet taip pat nusiuntė jį Konstituciniam Tribunolui patikrinti. Lenkų pareigūnai sakė, kad jokie kriminaliniai kaltinimai nebus reiškiami, kol teismas nepaskelbs savo sprendimo. Jo laukiama po kelių savaičių.
Tačiau prokurorai jau siekia bylų dėl Lenkijos šmeižimo.
Minimą įstatymą taip pat kritikavo Jungtinės Valstijos: jos reiškė susirūpinimą, kad teisės aktas „gali pakenkti žodžio laisvei ir akademiniam diskursui“, taip pat paveikti Lenkijos santykius su Jungtinėmis Valstijomis bei Izraeliu.
Pripažindama susirūpinimą Jungtinėse Valstijose Lenkijos vyriausybė šią savaitę į Vašingtoną išsiuntė valstybės sekretoriaus pavaduotoją Užsienio reikalų ministerijoje Mareką Magierowskį, susitikti su administracijos pareigūnais, įstatymų leidėjais ir žydų organizacijomis, ir bandyti išsklaidyti jų nuogąstavimus.
Pasak M.Magierowskio, Lenkija „niekada nebaltins“ savo istorijos ir fakto, kad kai kurie lenkai Antrojo pasaulinio karo metais tikrai įvykdė „niekingų aktų“.
M.Magierowskis trečiadienį sakė, kad vyriausybei buvo netikėtas dėl įstatymo kilęs nepasitenkinimas, ir pripažino, kad Varšuva neparengė tinkamo pagrindo įstatymo tikslų ir poveikio aiškinimui. Tuo pačiu jis sakė, kad žiniasklaidos pranešimuose ir užsienio politikų komentaruose įstatymas ir jo tikslai buvo „brutaliai klaidingai interpretuojami“, todėl ir reikalingas jo vizitas.
Pasak M.Magierowskio, Lenkija „niekada nebaltins“ savo istorijos ir fakto, kad kai kurie lenkai Antrojo pasaulinio karo metais tikrai įvykdė „niekingų aktų“.
Tačiau įstatymas suteikia vyriausybei priemonę atsikirsti, kai šalis būna kaltinama bendrininkavimu vykdant Holokaustą, sakė jis.
Ankstesni bandymai, tokie kaip protestavimas prieš frazę „Lenkijos mirties stovyklos“, buvo nesėkmingi, pridūrė pareigūnas.
„Tos pastangos buvo bevaisės“, – sakė jis ir pridūrė, kad naujasis įstatymas yra būtinas „teisinis įrankis... mums atremti lenkų bendrininkavimo naratyvą“.
