Ceremonijos metu Lenkijos ir Vokietijos prezidentai skambant karių būgnams, nulenkė galvas ir pagerbė per tragiškus 1944-ųjų įvykius Vokietijos nacių nužudytų lenkų atminimą.
„Jie buvo išvaryti iš savo namų, daugiabučių, jų namai buvo padegti, o jie patys buvo sušaudyti gatvėse ir jų kūnai sudeginti. Kelios tonos pelenų buvo surinktos iš Volios (rajono) gatvių ir aikščių, kad būtų galima juos palaidoti bendrame kape“, – per minėjimą sakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda).
Išvakarėse Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) susitiko su veteranais ir paprašė jų atleidimo.
1944 metų rugpjūčio 1 dieną prasidėjo ginkluotas Varšuvos sukilimas prieš okupacines nacistinės Vokietijos pajėgas, kuris truko du mėnesius, kol buvo numalšintas.
Daugiau nei du mėnesius trukusiame sukilime žuvo beveik 200 tūkst. žmonių, daugiausiai civilių, o Varšuva praktiškai virto griuvėsiais.
„Nėra žodžių, kurie teisingai apibūdintų šį siaubą (...) Čia ir dabar prašau atleidimo“, – sakė Vokietijos prezidentas, kreipdamasis į veteranus, susirinkusius Varšuvos aikštėje, kur vyko vienas pirmųjų sukilimo mūšių.
Šie pražūtingi mūšiai, kuriuose dalyvavo apie 50 tūkst. Armijos Krajovos ir kitų pogrindžio organizacijų karių, daug civilių gyventojų, laikomi tragiškiausiais ir kruviniausiais Lenkijos istorijoje.
Varšuvos sukilimo muziejaus duomenimis, šiandien gyvi tebėra tik apie 400 buvusių sukilėlių.
Lenkijai minint šią dieną, pasirodė žinia apie 106-erių Barbaros Sowos (Barbaros Sovos) mirtį ketvirtadienio rytą. B. Sowa buvo ilgiausiai išgyvenusi Varšuvos sukilimo dalyvė.
Vėliau miestas sustos ir pradėti kaukti sirenos, taip atiduodant pagarbą sukilėliams.
JAV popmuzikos superžvaigždė Taylor Swift (Teilor Svift), ketvirtadienio vakarą Varšuvoje surengsianti pirmąjį iš trijų koncertų, socialiniuose tinkluose perspėjo savo gerbėjus nepanikuoti išgirdus sirenas.
Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko vyriausybė paragino Vokietiją finansiškai atlyginti Antrojo pasaulinio karo metais nacių padarytus nuostolius.
Ji pakartojo panašų dešiniosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS), kuri po spalio rinkimų neteko valdžios, siekį.
Vizito Varšuvoje metu F.-W. Steinmeieris prabilo apie Vokietijos vyriausybės planus Berlyne pastatyti memorialą nacių aukomis tapusiems lenkams atminti.
„Dedama daug kitų pastangų, įskaitant pastangas padėti likusiems gyviems po vokiečių okupacijos. Mūsų abiejų šalių vyriausybės šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiauja“, – sakė Vokietijos prezidentas.
Tačiau ji nepateikė jokios išsamesnės informacijos apie galimas kompensacines priemones.
F.-W. Steinmeieris taip pat apgailestavo dėl daugiau nei prieš dvejus metus Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Jis pabrėžė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nori sunaikinti Ukrainą ir kelia grėsmę mums visiems“, ir pažadėjo toliau remti Kyjivą ir ukrainiečius.
„Palaikome jų didvyrišką kovą ir remiame juos kelyje į narystę Europos Sąjungoje“, – pridūrė F.-W. Steinmeieris.
