Prokurorai nori patikrinti, ar palaikai buvo teisingai identifikuoti, ir ieškoti sprogmenų arba degimo pėdsakų, nes valdančioji dešiniojo sparno partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) mano, kad prieš lėktuvo katastrofą jame galėjo kilti gaisras.
PiS įtaria, kad prezidento lėktuvo katastrofa yra susijusi su nusikaltimu, bet lenkų ir rusų tyrėjai niekada nerado jokių įrodymų, patvirtinančių šią versiją.
Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad turi būti ekshumuoti 83 aukų palaikai ir kad tyrimas truks mažiausiai du mėnesius. Procesas turi prasidėti vėlai pirmadienį, nuo buvusio prezidento Lecho Kaczynskio ir jo žmonos Marios palaikų.
PiS lyderio Jaroslawo Kaczynskio brolis dvynys Lechas, tuometis Lenkijos prezidentas, buvo iš viso tarp 96 žmonių, daugiausia aukšto rango Lenkijos pareigūnų, 2010 metų balandžio 10 dieną žuvusių per lėktuvo katastrofą prie Smolensko Rusijos vakaruose.
Lenkijos delegacija vyko į ceremoniją netoli Smolensko esančiame Katynės miške, skirtą pagerbti tūkstančiams lenkų armijos karininkų, kuriuos 1940 metais nužudė sovietų slaptoji policija. Savo atsakomybę už tas žudynes Kremlius neigė iki 1990 metų.
L.Kaczynskis su žmona Maria yra palaidoti kriptoje Krokuvos Vavelio pilyje, kur ilsisi Lenkijos karalių ir Jozefo Pilsudskio 1918 metais paskelbtos Lenkijos nepriklausomybės tėvo, palaikai.
Nesutarimai
Kovo mėnesį Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas Lenkijos įtarimus atmetė kaip „neturinčius pagrindo, šališkus ir neturinčius ryšio su realiomis šios lėktuvo katastrofos aplinkybėmis“.
Maskvos buvo daug kartų prašyta perduoti lenkų pareigūnams lėktuvo nuolaužas ir „juodąsias dėžes“, bet ji kaskart nurodydavo, kad tai padarys tik baigusi savo tyrimą.
Ankstesnė Lenkijos liberalų vyriausybė, kuriai vadovavo J.Kaczynskio nesutaikomas priešininkas Donaldas Tuskas, dėl katastrofos kaltino prastas oro sąlygas ir lenkų pilotų bei rusų skrydžių kontrolierių klaidas.
Tačiau 2015 metų lapkritį į valdžią atėjusi PiS vadovaujama vyriausybė atmetė šias išvadas kaip numanomo sąmokslo priedangą ir pradėjo savo tyrimą.
Tik 10 proc. lenkų pritaria sprendimui ekshumuoti palaikus, rodo spalį paskelbti sociologinių ir rinkų tyrimo bendrovės IPSOS apklausos rezultatai.
Praėjusį mėnesį 17-os per katastrofą žuvusių žmonių giminaičiai – daugiau kaip 200 asmenų – parašė atvirą laišką prezidentui Andrzejui Dudai, kuriame nurodė, jog jaučiasi „apleisti ir einantys iš proto“ dėl „žiaurios ir beširdiškos“ palaikų ekshumacijos.
Jų poziciją parėmė ir Lenkijos žmogaus teisių apsaugos pareigūnas, teigiantis, kad giminaičiai turi teisę teikti apeliaciją.
A.Duda paprašė šeimų pademonstruoti „supratimą“ dėl prokurorų, kurie „pagal įstatymą turi“ nurodyti atlikti ekshumaciją, veiksmų.
PiS parlamentarė Malgorzata Wasserman, kurios tėvas irgi žuvo per prezidento lėktuvo katastrofą, pritaria ekshumacijai: „Žinau, kad tai labai skausminga, bet teisiniu požiūriu tai būtina.“
„Nepamirškite, kad mes esame unikalioje situacijoje, kai Lenkijoje turime labai mažai medžiaginių įrodymų apie katastrofą. Patinka ar ne, šie kūnai yra reti medžiaginiai įrodymai“, – sakė ji.
Tačiau žurnalistas Pawelas Dereszas, kuris per katastrofą neteko žmonos – parlamentarės Jolantos Szymanek-Deresz – nori, kad jos palaikai būtų palikti ramybėje.
„Šios ekshumacijos yra tam tikra įkalčių medžioklė siekiant įrodyti absurdišką teoriją, kad prezidentas Lechas Kaczynskis buvo nužudytas“, – sakė jis.
