Penkių opozicinių partijų suburtą Europos koaliciją, kuriai priklauso liberalios pakraipos „Pilietinė platforma“ (PO) ir Šiuolaikinė partija („Nowoczesna“), Demokratinės kairės sąjunga (SLD), agrarinė Lenkijos valstiečių partija (PSL) bei žalieji, palaiko 35 proc. rinkėjų.
Valdančiąją PiS remia 33 proc. rinkėjų, o trečioje vietoje pagal populiarumą – nauja progresyvi partija „Pavasaris“ („Wiosna“), už kurią pasirengę balsuoti 11 proc. lenkų.
Tuo tarpu ultradešinysis populistinis judėjimas „Kukiz'15“ rinkimuose gali tikėtis 7 proc. rinkėjų palaikymo, rodo sociologinių tyrimų agentūros „Kantar Millward Brown“ atlikta apklausa.
Visos opozicinės partijos griežtai kritikuoja virtinę PiS inicijuotų kontroversiškų teismų sistemos reformų, dėl kurių Lenkija užsitraukė Briuselio nemalonę. Kritikai teigia, kad šios reformos kelia grėsmę teisinės valstybės principams.
Iš pradžių PiS teigė, kad šiomis reformomis siekiama kovoti su korupcija ir pertvarkyti teismų sistemą, vis dar temdomą Lenkijos komunistinių laikų palikimo. Vis dėlto vėliau dalies reformų buvo atsisakyta, kai dėl jų abejonių išsakė Europos Teisingumo Teismas.
Minėta apklausa buvo surengta kovo 5–11 dienomis. Joje dalyvavo 1 500 lenkų.
Gegužę numatyti Europos Parlamento rinkimai yra svarbus išbandymas visoms ES valstybių narių vyriausybėms, ypač Lenkijos, kur vėliau šiais metais vyks visuotiniai rinkimai.
Populistinė PiS jau pradėjo savo rinkimų kampaniją pažadu didinti dosnias socialines išmokas, taip pat mokėti didesnes pensijas senjorams.
Europos arenoje įtakingas PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis seniai aštriai kritikuoja ES federalizmo modelį, palaikomą didžiųjų Bendrijos valstybių Vokietijos ir Prancūzijos.
Jis yra vienas iš virtinės populistų lyderių, pasisakančių už ES reformų darbotvarkę, kurioje pirmenybė teikiama ne federalizmui, o nacionaliniam suverenitetui.
Lenkai yra dideli euroentuziastai – beveik 90 proc. jų palaiko šalies narystę Bendrijoje, atnešusią jai milijardus eurų subsidijų.
