„Lenkija garsiai to kol kas nepasakys, nes šiuo metu abiem kraštams svarbiausias tikslas yra Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuris lapkričio pabaigoje vyks Vilniuje. Jame gali būti priimtas vienas svarbiausių goepolitinių sprendimų nuo pat Sovietų sąjungos griūties: Ukrainos suartėjimas su Vakarais“, – savo komentare teigia Lenkijos žurnalistas.
 |
Tačiau atšventus bendrus laimėjimus Rytų politikos klausimais, ateis laikas prisiminti ir tarpusavio santykius – apžvelgti, ką padarė Lietuvos centro-kairės koalicijos Vyriausybė gerindama lenkų tautinės mažumos situaciją. Anot J.Haszczynskio, turima omeny konkrečius įstatymus, o ne malonias Varšuvos ausims kalbas. Šie įstatymai, pabrėžia lenkų apžvalgininkas, turėjo būti vieni pagrindinių Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės tikslų, juk valdantiesiems priklauso ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA).
Padvelkė vėsa. Apie Naujuosius metus gali paaiškėti, kad Lietuvos-Lenkijos santykius šaltis stingdo. Ir kad jis ilgai nenorės trauktis, – rašo J.Haszczynskis.
„Lenkija su džiaugsmu sveikino naująją valdžią ir naujus pažadus. Tikėjo, kad A.Butkevičiaus Vyriausybei reikia ramybės, jog padarytų ką nors konkretaus tautinei mažumai. Nes ankstesnės valdžios Lietuvos lenkams svarbiais klausimais – mokyklų, pavardžių ar vietovardžių rašymo – arba nenusprendė nieko, arba nusprendė nenaudingai lenkams. Tai atvedė iki to, kad Lietuva iš strateginio partnerio tapo labiausiai Lenkijos kritikuojama ES šalimi“, – teigia J.Haszczynskis.
Tačiau, apžvalgininko manymu, su konkrečiais nutarimais Lietuva turi problemų. Be to premjeras interviu pasakė, kad nepritaria dvikalbėms lentelėms, motyvuodamas, kad turime gerbti „savo valstybę“. Toks požiūris esą keistas, nes A.Butkevičius yra kairiųjų partijos vienoje iš ES šalių lyderis.
„Dvikalbiai užrašai šalies vietovėse, kur tautinės mažumos sudaro mažiausiai 25 proc. visų gyventojų, yra vienas pagrindinių tautinių mažumų įstatymo punktų. O pastarasis – svarbiausias dalykas, kurio laukia Lietuvos lenkai ir politikai Varšuvoje. Premjeras tuo tarpu leido suprasti, kad nieko iš to nebus, nors projektas vis dar yra tarp numatytų svarstyti rugsėjo 10-ąją prasidedančioje Seimo rudens sesijoje. Padvelkė vėsa. Apie Naujuosius metus gali paaiškėti, kad Lietuvos-Lenkijos santykius šaltis stingdo. Ir kad jis ilgai nenorės trauktis“, – savo komentarą užbaigia J.Haszczynskis.
