Lenkijos gynybos ministras: pasienyje su Baltarusija bus apie 10 tūkst. karių

Pasak jo, karių skaičius Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje „bus maždaug toks pat, kaip ir anksčiau“.

„Bus apie 10 tūkst. karių – 4 tūkst. bus tie, kurie tiesiogiai dalyvaus pasienio apsaugos palaikymo operacijoje pasienyje, ir 6 tūkst. žmonių rezerve“, – paaiškino jis ir pridūrė, kad tai bus „kariai, kurie tobulinsis ten, šalies rytuose atkurtose įgulose“.

„Perkeliame kariuomenę arčiau sienos su Baltarusija, kad išgąsdintume agresorių ir jis nedrįstų mūsų pulti“, – pridūrė ministras.

Padaugėjus bandymų nelegaliai kirsti sieną, Lenkijos pasienio apsaugos tarnyba pirmadienį kreipėsi į Gynybos ministeriją su prašymu atsiųsti dar 1000 karių, tačiau, įvertinusi padėtį, Varšuva trečiadienį paskelbė išsiųsianti dvigubai daugiau karių nei prašyta.

Lenkija taip pat apkaltino Baltarusiją ir Rusiją organizuojant naują migrantų srautą į Europos Sąjungą siekiant destabilizuoti regioną.

Trečiadienį Vidaus reikalų viceministras Maciejus Wasikas pareiškė, kad visus bandymus neteisėtai kirsti Lenkijos sieną šiuo maršrutu organizuoja Baltarusijos tarnybos.

DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Lenkijos gynybos ministerijos vadovas Mariuszas Blaszczakas

Lenkijos sienos apsaugos tarnybos duomenimis, šiais metais iš Baltarusijos į Lenkiją jau bandė patekti 19 tūkst. migrantų, o per visus 2022 metus – 16 tūkst.

Užfiksuota, kad vien praėjusį mėnesį sieną bandė kirsti daugiau kaip 4 tūkst. migrantų.

Apie karių skaičiaus pasienyje su Baltarusija didinimą Lenkija pradėjo kalbėti po to, kai du Baltarusijos sraigtasparniai pažeidė Lenkijos oro erdvę.

Rugpjūčio 1 d. Lenkijos Bialovežos kaimo gyventojai pranešė pastebėję, kad virš jų namų praskrido du Baltarusijos koviniai sraigtasparniai. Iš pradžių tokią galimybę neigusi Lenkijos gynybos ministerija vėliau patvirtino, kad buvo pažeista valstybinė siena.

Pirmadienį Baltarusija paskelbė pradėjusi karines pratybas prie Lenkijos ir Lietuvos sienų. Negana to, anksčiau į Baltarusijos teritoriją taip pat buvo perkelti Rusijoje nepavykusį maištą sukėlę ir Ukrainoje kovoję privačios samdinių grupuotės „Wagner“ daliniai.

Nuo to laiko autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka kelis kartus pareiškė, kad sulaiko kovotojus nuo puolimo šalyje, sakydamas, kad Lenkija turėtų „padėkoti“ jam už tai, kad neleido jiems „sudaužyti“ tokių miestų kaip Varšuva.

Tačiau Vakarų analitikai tvirtina, kad Lenkijai nereikia nerimauti dėl puolimo, o kai kurie jų pridūrė, kad Baltarusija neturi „karinių pajėgumų“.

„Nepasakyčiau, kad jie pernelyg atsargūs. Bet jie elgiasi atsargiai“, – žiniasklaidos grupei „Sky News“ sakė generolas leitenantas seras Simonas Mayallas, buvęs gynybos štabo viršininko pavaduotojas.

Jis paaiškino, kad Lenkija šiuo metu persiginkluoja ir vertina situaciją „gana pavojingoje pasienio provincijoje“ su Baltarusija.

„Jų santykiai su Baltarusija buvo labai ilgi ir gana sudėtingi“, – pridūrė jis.

„Daugeliu atvejų Dievas padeda tiems, kurie patys sau padeda“, – reziumavo karybos žinovas.

Kremlius tęsia informacinę kampaniją prieš Lenkiją

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys tradicinėje karo apžvalgoje socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienį vakare pažymėjo, kad Varšuva dabar mažiau kalba apie galimas Baltarusijoje įsikūrusios privačios samdinių grupuotės „Wagner“ provokacijas, bet koncentruojasi į galimą pabėgėlių krizę.

„Kremlius akivaizdžiai formuoja prieš Lenkiją nukreiptą informacinę kampaniją“, – teigė E.Papečkys.

Liberalų Sąjūdžio nuotr./Egidijus Papečkys

Jis atkreipė dėmesį į trečiadienį Rusijos gynybos ministro surengtą susitikimą su karine vadovybe, kuriame daugiausiai dėmesio buvo skirta būtent Lenkijai. Jo metu ministras pakartojo jau nuvalkiotą melagieną apie lenkų pasirengimą „jėga iš Ukrainos atsiplėšti Vakarų dalį“.

„Tiesa, ir vėl pats sau prieštaravo – neva lenkai kuria bendrą karinį vienetą su ukrainiečiais, kad galėtų „užgrobti“ minėtą teritoriją. Pagal S.Šoigu, išeina, kad lenkai ketina „užgrobti“ Ukrainos dalį... kartu su pačiais ukrainiečiais. Nesąmonė, bet tai akivaizdžiai demonstruoja, kad Kremlius didins įtampą santykiuose su Lenkija, siekdamas tiek paveikti artėjančius rinkimus, tiek įvaryti pleištą tarp Vakarų koalicijos (naratyvas „lenkai patys kalti“). Naudos visa tai neduos, bet tokį informacinį karą Kremlius vykdo nuolat“, – reziumavo E.Papečkys.