Atrodė, jog žodžiais beveik neišreiškiamas gedulas dėl prezidento Lecho Kazcynskio ir 95 kitų žmonių, tarp jų daugelį Lenkijos politinio ir karinio elito narių, žūties padės Maskvai ir Varšuvai pagaliau rasti būdą, kaip įveikti šimtmečius gyvavusį abipusį įtarumą.
Tačiau praėjus vieneriems metams nuo balandžio 10 dieną įvykusios tragedijos prie vakarinio Rusijos miesto Smolensko, abi šalys jau ginčijasi dėl šios katastrofos aplinkybių tyrimo, bendros istorijos problemos taip pat, regis, niekur nedingo.
„Rusijos ir Lenkijos santykių būklė gerėja, tačiau šis procesas sudėtingas. Sunkiau kopti į viršų, nei leistis žemyn, – sakė Carnegie (Karnegio) centro Maskvoje direktorius Dmitrijus Treninas. – 2010 metais jų santykiai pasiekė aukščiausią lygį nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Tačiau labiau išryškėjo ir problemos.“
Rusijos tyrėjai kaltę dėl Smolensko katastrofos priskyrė Lenkijai, darydami išvadą, kad prezidento lėktuvo pilotai mėgino nutupdyti lainerį esant pavojingoms meteorologinėms sąlygoms.
Dar didesnę įtampą sukėlė Maskvoje veikiančios Tarpvalstybinės aviacijos komisijos (TAK) pareiškimas, jog kai kurie aukšti Lenkijos pareigūnai buvo įėję į pilotų kabiną ir spaudė lakūnus rizikingai tupdyti lėktuvą, nes priešingu atveju L.Kazcynskis būtų nepatenkintas.
Lenkų pasipiktinimą taip pat sukėlė tyrėjų pastaba, kad Lenkijos oro pajėgų vado Andrzejaus Blasiko, kuris buvo užėjęs į pilotų kabiną, kraujyje rastas nedidelis kiekis alkoholio.
„Atrodo, kad TAK gavo nurodymą (paskelbti), jog Rusija visiškai nekalta dėl šios katastrofos, ir atitinkamai suformulavo savo ataskaitą, – sako D.Treninas. – Būtų buvę geriau nepripažinti Rusijos kaltės, tačiau sutikti, kad Rusijos pusėje buvo sąlygų katastrofai įvykti.“
Pagal istorinių nuoskaudų naštą su Lenkija ir Rusija galėtų varžytis tik nedaugelis šalių.
„Santykių su Rusija pagerėjimas įmanomas, tačiau nėra garantuotas. Tam reikia pastangų ir laiko“, – sako Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis).
Lenkija buvo dingusi iš pasaulio žemėlapio ilgiau nei šimtmetį, kai buvo pasidalyta Rusijos, Austrijos ir Vokietijos imperijų. Valstybingumą ši šalis atgavo tik po Pirmojo pasaulinio karo.
Vėl tapusi nepriklausoma 1918 metais, Lenkija kariavo su naujai susikūrusia Sovietų Sąjunga, vėliau kentė dvigubą nacių ir sovietų okupaciją Antrojo pasaulinio karo pradžioje, kuriai sąlygas sudarė 1939 metais pasirašytas slaptas Sovietų Sąjungos ir Vokietijos paktas.
1940 metais Sovietų Sąjungos NKVD išžudė daugiau nei 20 tūkst. į nelaisvę paimtų Lenkijos karininkų ir kitų elito narių keliose vietose, tarp jų Katynės miške netoli Smolensko.
Žiauri likimo ironija – L.Kaczynskis žuvo skrisdamas į Katynės žudynių minėjimo ceremoniją, kai jo lėktuvas sudužo leisdamasis į tiršto rūko gaubiamą oro uostą prie Smolensko.
Lenkus taip pat skaudina faktas, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje 1944 metais Raudonoji armija palaukė prie Varšuvos, kol nacių pajėgos žiauriai numalšins Lenkijos sostinę apėmusį pasipriešinimo judėjimo sukilimą. Po karo Lenkija tapo komunistine Sovietų Sąjungos palydove.
„Daugeliui lenkų Rusijos ir Lenkijos santykius visada temdys praeities šešėlis, – sakė Maskvoje įsikūrusio Politinių technologijų centro direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Makarkinas. – Lenkijos padalijimas XVIII amžiuje, represijos per du sukilimus XIX šimtmetyje, naujas padalijimas 1939 metais, vėliau – Varšuvos sukilimas.“
Katynės žudynių aukas pirmieji aptiko dalį Sovietų Sąjungos okupavę naciai, kurie teisingai nustatė, jog šias žudynes vykdė NKVD. Tačiau po karo Sovietų Sąjunga melagingai paskelbė, jog dėl Katynės žudynių kalta nacistinė Vokietija. Šis melas gyvavo iki pat komunistinio režimo žlugimo.
Šią temą iki pat praeitų metų Rusijoje buvo stropiai vengiama aptarinėti, tačiau po L.Kaczynskio lėktuvo katastrofos Maskva pagaliau perdavė Lenkijai su šiais įvykiais susijusius dokumentus, Valstybės Dūma paskelbė rezoliuciją, kurioje pripažįstama Sovietų Sąjungos kaltė.
Tačiau A.Makarkinas pažymėjo, jog netgi po TAK ataskaitos paskelbimo išliko ženklų, jog Varšuvos ir Maskvos santykiai pasikeitė.
„Lenkija įvertino, kad Rusija pakeitė poziciją dėl Katynės ir liovėsi mėginti pateisinti šį nusikaltimą“, – pabrėžė ekspertas.
