Artimo D.Trumpo sąjungininko A.Dudos vizitas vyksta kitą dieną po to, kai išėjo buvusio JAV prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Johno Boltono atsiminimų knyga, ir keturios dienos prieš svarbius prezidento rinkimus Lenkijoje.
Tai bus pirmas D.Trumpo susitikimas su kokiu nors užsienio lyderiu nuo koronaviruso protrūkio pradžios kovo mėnesį. Prieš derybas abi delegacijos bus testais patikrintos dėl naujojo viruso.
Lenkai visų pirma tikisi, kad D.Trumpas paskelbs apie papildomą JAV karinę pagalbą Lenkijai. Tai buvo nuolatinis Varšuvos reikalavimas, ypač po Rusijos 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos.
JAV galėtų padidinti Lenkijoje dislokuotų savo karių skaičių, skirti naikintuvų ir karinių transportinių lėktuvų, skelbė lenkų žiniasklaida.
Tačiau vienas JAV aukšto rango pareigūnas perspėjo, kad būtų „per anksti“ kalbėti apie karių dislokavimą „konkretaus skaičiaus konkrečioje vietoje“ terminais.
„Prezidentas Duda turės galimybę atrodyti labai prezidentiškai ir tai, galvoju, labai svarbi šio [vizito] dalis“, – sakė Michalas Baranowskis, JAV strateginių studijų centro „German Marshall Fund“ (GMF) Varšuvos biuro direktorius.
Pasak jo, vizitas gali padėti „mobilizuoti“ A.Dudos rinkėjus per sekmadienio balsavimą ir net padėti padidinti paramą D.Trumpui Amerikos lenkų bendruomenėse neapsisprendusiose valstijose prieš JAV prezidento rinkimus lapkritį.
„Didelė rizika“
Paskubomis surengtą vizitą turėtų lydėti gėjų teisių gynėjų protestai prieš dešiniojo sparno atstovą A.Dudą, koneveikusį „LGBT ideologiją“ ir prilyginusį ją komunizmui.
A.Duda, kurį remia Lenkijos valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), šiuo metu yra rinkimų kovos favoritas, bet apklausos rodo, kad jį vejasi centristų eurofilų opozicijos kandidatas Rafalas Trzaskowskis .
Komentatorius Boguslawas Chrabota laikraštyje „Rzeczpospolita“ rašė, kad A.Duda „desperatiškai ieško pergalingos pabaigos“ savo kampanijai, bet susitikimas su D. Trumpu kelia „didelę riziką“.
B.Chrabota paminėjo pažadą dideliais lenkų mokesčių mokėtojų pinigais mokėti už JAV ginkluotę.
Pastaraisiais metais Lenkija sutiko nupirkti JAV raketų leidimo įrenginių, naikintuvų ir priešraketinę sistemą „Patriot“, be to, tvirtai palaikė D.Trumpą, nors tai stebino kai kuriuos partnerius Europos Sąjungoje ir NATO.
Naikintuvai iš Vokietijos?
„Rzeczpospolita“ rašė, kad valdančiojoje partijoje taip pat kilo susirūpinimas, kad D.Trumpas galėtų „padaryti kokį nors nenuspėjamą veiksmą ar komentarą“, kuris galiausiai pakenktų A.Dudai. Iš jo troškimo įtikti D.Trumpui šaiposi daug jo oponentų Lenkijoje.
Lenkija taip pat turės apdairiai veikti po D.Trumpo šio mėnesio pareiškimo apie JAV karių didelio masto išvedimą iš Vokietijos, kad neatrodytų, jog Varšuva naudojasi NATO sąjungininke.
Lenkų laikraštis „Dziennik Gazeta Prawna“ rašė, kad 30 JAV naikintuvų F-16, šiuo metu dislokuotų Vokietijoje, galėtų būti perkelti į Lenkiją.
Straipsnyje taip pat rašyta, kad JAV galėtų papildomai atsiųsti į Lenkiją iki 2 tūkst. karių ir iš Kentukio į Lenkiją perkelti 5-ojo JAV armijos korpuso vadavietę.
„Ar tikrai norime „Trumpo forto“?“
NATO 1997 metais pažadėjo Rusijai nesteigti nuolatinių bazių buvusiame Rytų bloke. Tačiau išaugus įtampai Aljansas fronto linijos šalyse kontingentus laiko rotaciniu pagrindu.
Nors bet kokiu atveju JAV kariai būtų rotuojami, lenkų pareigūnai kalbėjo apie labiau nuolatinio JAV kontingento, galbūt Varšuvos finansuojamoje bazėje, kurią siūloma pavadinti „Trumpo fortu“ (Fort Trump), perspektyvą.
J.Boltono knygoje „Kambarys, kur tai nutiko: Baltųjų rūmų memuarai“ (The Room Where It Happened: A White House Memoir) apie jo darbą Baltuosiuose rūmuose, kurią D.Trumpas vadina „fikcija“, minimas vienas konkretus susitikimas Baltuosiuose rūmuose, kurio metu prezidentas atrodė pamiršęs, jog iš principo sutiko su „Trumpo fortu“.
„Ar mes tikrai norime „Trumpo forto“?“ – J.Boltono teigimu, klausęs prezidentas.
