„Kai pasirodys taikos planas (išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos planas – red.), mes jį aptarsime, bet pasienio valstybės nėra tos, kurios turėtų kaip nors pasirodyti su savo kariais Ukrainoje, nes manau, kad NATO viduje turėtų būti daugiau naštos pasidalijimo ir diversifikacijos“, – sakė ministras.
Leidinys priminė, kad nepaisant to, jog Lenkija yra tvirta Ukrainos sąjungininkė ginant Ukrainą nuo Rusijos, šalių santykiai „buvo įtempti dėl istorinių nuoskaudų, pigaus Ukrainos žemės ūkio produktų eksporto ir didėjančio nusivylimo iš šalies pabėgusiais Ukrainos piliečiais“.
„Žinoma, Lenkijos visuomenėje jaučiamas nuovargis, ir tai suprantama, ypač kai žmonės čia mato jaunus ukrainiečius vyrus, važinėjančius naujausiais automobiliais ar gyvenančius penkių žvaigždučių viešbučiuose“, – pabrėžė W.Kosiniakas-Kamyszas.
„Kai kiti siuntė tik šalmus, mes siuntėme tankus“
Straipsnyje pažymima, kad kitas neseniai įvykęs „trinties momentas“ tarp Ukrainos ir Lenkijos buvo Lenkijos atsisakymas tiekti Ukrainai naikintuvus MiG-29, kurie, Varšuvos teigimu, vis dar reikalingi jos pačios saugumui užtikrinti.
„Viena vertus, suprantu prezidentą V.Zelenskį, nes jo vaidmuo – visada reikalauti daugiau pagalbos. Tačiau manau, kad jis ir Ukraina taip pat turėtų prisiminti, kad kai kiti siuntė tik šalmus, mes siuntėme tankus“, – pažymėjo Lenkijos ministras.