2015 metais beprecedentę daugumą užsitikrinusi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) įsivėlė į konfliktą su Briuseliu dėl virtinės teismų sistemos reformų, kurios, anot kritikų, kelia grėsmę demokratijai.
Tačiau pati PiS tvirtina, kad šiomis reformomis siekiama kovoti su korupcija ir pertvarkyti teismų sistemą, vis dar persekiojamą Lenkijos komunistinių laikų palikimo.
„Rinkimai yra išbandymas pagrindinėms partijoms didžiuosiuose miestuose ir regionų tarybose prieš (gegužę numatytus) Europos Parlamento rinkimus ir kitų metų visuotinius rinkimus“, – naujienų agentūrai AFP sakė politologas Stanislawas Mocekas iš Lenkijos mokslų akademijos.
PiS, kurios populiarumui neleidžia blėsti spartus ekonomikos augimas ir dosnios socialinės išmokos, turėtų sustiprinti savo pozicijas regioninėse tarybose, tačiau tikriausiai netaps dominuojančia politine jėga jose.
PiS elektoratas laiko partiją ir ypač jos lyderį Jaroslawą Kaczynskį drąsiais nacionalinių interesų gynėjais.
Viena vyresnio amžiaus aktorė, pageidavusi neviešinti savo pavardės, Varšuvoje naujienų agentūrai AFP sakė, kad yra „nacionalistė, todėl palaiko PiS“.
Anot moters, 2003 metais vykusiame referendume dėl šalies narystės Europos Sąjungoje ji balsavo „prieš“. Ji taip pat negailėjo karčių žodžių liberalams, siejamiems su opozicine „Pilietine platforma“ (PO), kurią pavadino „gauja“, po komunizmo žlugimo 1989-aisiais „už grašius pardavusia šalies gamyklas užsieniečiams“.
Konfliktas su Briuseliu
Tačiau PiS kontroversiškos teismų sistemos reformos taip pat sutelkė jos kritikus, tvirtinančius, kad jos pažeidžia Konstituciją ir kelia didžiausią grėsmę demokratijai Lenkijoje nuo 1989 metų, kai šalis išsivadavo nuo komunizmo.
„Pakanka vieno žodžio paaiškinti, kodėl nebalsuosiu už PiS: Konstitucija“, – naujienų agentūrai AFP pietiniame Krokuvos mieste sakė chemijos profesorius Leszekas Czepirskis.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad PiS turi šiek tiek daugiau už kitas partijas šansų laimėti miestuose per du rinkimų turus šį sekmadienį ir lapkričio 4 dieną.
Įtakingi PiS veikėjai, tarp jų J.Kaczynskis ir premjeras Mateuszas Morawieckis, pastarosiomis savaitėmis skersai išilgai išmaišė šalį, telkdami paramą PiS vietos kandidatams pažadais, kad rinkėjai gali pasikliauti centrine vyriausybe Varšuvoje.
Jaunosios kartos PiS politikai Patrykas Jakis ir Malgorzata Wasserman ryžtingai nusiteikę mesti iššūkį liberalams ir kairiojo sparno politikams sostinėje Varšuvoje ir pietiniame Krokuvos mieste.
33 metų P.Jakis šiuo metu užima Lenkijos teisingumo viceministro postą. Jo kampanija už „sąžiningą ir ambicingą Varšuvą“ nukreipta prieš kadenciją baigiančią liberaliojo sparno sostinės merę Hanną Gronkiewicz-Waltz, kurią persekioja kaltinimai korupcija vykdant nuosavybės Varšuvoje, kurią po Antrojo pasaulinio karo buvo konfiskavęs komunistinis režimas, reprivatizaciją.
P.Jakio varžovas bus liberalas Rafalas Trzaskowskis – 46 metų buvęs ministras ir Europos Parlamento narys, į rinkimus einantis su šūkiu „Varšuva visiems“, kontrastuojančiu su skaldančia PiS retorikai.
Opozicijos politikai šią savaitę apkaltino PiS taikant bauginimo taktiką, kai pasirodė vienas iš jos rinkimų kampanijai skirtų reklaminių vaizdo klipų, kuriame tvirtinama, kad laimėjus PO kandidatams, šalį užplūs migrantai ir pabėgėliai.
P.Jakis stojo ginti vaizdo klipą ir komercinei radijo stočiai RMF sakė: „Lankiausi Vakaruose ir nenoriu, kad čia kas nors sprogtų, kaip nutiko daugelyje kitų miestų. Jei išrinksite R.Trzaskowskį, neturėsite garantijų, kad taip nenutiks.“
R.Trzaskowskis savo ruožtu žada, jog bus tęsiamos H.Gronkiewicz-Waltz pradėtos miesto plėtros iniciatyvos, įskaitant naujų kelių, metropoliteno linijų, dviračių takų tiesimą bei poilsio zonų tvarkymą.
Mūšis kaimiškose vietovėse
Kaimiškose vietovėse PiS sunkiai sekasi aplenkti agrarinę Lenkijos liaudies partiją (PSL), kur ši nedidelė politinė jėga dominuoja ne vieną dešimtmetį.
Ant kortos pastatyta daug: vietos valdžiai tenka svarbiausias vaidmuo skirstant ES finansinę paramą žemės ūkiui ir regioninei plėtrai.
Ekspertai mano, kad J.Kaczynskis gali tikėtis įtakingos Katalikų Bažnyčios paramos įtikinant kaimiškų vietovių rinkėjus, kurie tradiciškai yra uolūs katalikai, palaikyti konservatyvią PiS.
Balsavimas prasidės 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir tęsis iki 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku.
Lapkričio 4 dieną miestuose ir gyvenvietėse, kur sekmadienį niekam nepavyks užsitikrinti daugumos, bus rengiamas antras turas.
