Šis balsavimas laikomas vienu svarbiausių per 30 metų nuo komunistinės santvarkos žlugimo, šalyje tvyrant giliam susiskaldymui dėl valdančiųjų socialiai konservatyvios ir nacionalistinės politikos.
Kritikai kaltina PiS savo politika griaunant demokratines pergales, pasiektas per tris dešimtmečius. Be kita ko, valdantieji kaltinami savo reformomis kenkiant teismų sistemos nepriklausomybei ir skatinant nepakantumą LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių) ir kitų mažumų atstovams.
Nepaisant to, partija tebėra labai populiari Lenkijoje; daugiausia dėl išmokų vaikų turinčioms šeimoms ir dosnios socialinių išlaidų politikos, padėjusios daugeliui šalies gyventojų.
Nemažai lenkų taip pat palaiko prieš LGBT bendruomenę nukreiptą vyriausybės retoriką ir kitokias konservatyvias priemones, liberalių vertybių, kurias esą perša Vakarai, atmetimą.
PiS triuškinamai laimėjo gegužę vykusius rinkimus į Europos Parlamentą. Naujausios rinkėjų apklausos rodo, kad per visuotinius rinkimus konservatoriai gali surinkti 45–50 proc. balsų. Jei šios prognozės išsipildys, tai būtų dar stipresnis partijos pasirodymas nei per 2015-ųjų rinkimus.
Tąkart PiS pelnė apie 38 proc. balsų ir gavo daugumą parlamente.
Centristinei opozicinei koalicijai, kuriai vadovauja partija „Piliečių platforma“, rinkėjų apklausos žada kiek mažiau nei 30 proc. balsų, o trečia vieta turėtų atitekti kairiojo sparno koalicijai, už ją balsuoti žada apie 10 proc. lenkų.
Per balsavimą bus renkami 460 žemųjų parlamento rūmų narių ir 100 senatorių.
Vėlų antradienį A.Dudos biuras paskelbė, kad Nacionalinė rinkimų komisija pritarė jo pasiūlymui visuotinius rinkimus surengti spalio 13-ąją.
