15min žiniomis, Europos Komisija praėjusią savaitę atsiuntė Lietuvai savo nuomonę, kad sankcijų sąraše esančių prekių tranzitas per šalį turėtų būti atnaujintas. Tokią poziciją viešai išsakė ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, paraginęs deeskaluoti situaciją.
Lietuvos valdžios atstovai išsakė savo pastabas Briuseliui, teigdami, kad jis keičia savo nuomonę, ir Kremlius tai gali priimti kaip nuolaidžiavimą po rusų išsakytų grasinimų. Lietuvos valdžios įstaigose vyrauja nuomonė, kad teisiškai pagal europinius reglamentus prekės, kurioms taikomos sankcijos, negali kirsti Lietuvos sienos.
Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį sakė, kad kol kas pozicija dėl tokių prekių nevežimo per Lietuvą nepasikeitė, vežėjai informuoti, kad juodajame sąraše esančių prekių krauti negalima.
Europarlamentaras Petras Auštrevičius penktadienį pranešė, kad per diskusijas parlamento užsienio reikalų komitete Komisijos atstovai informavo, jog „šiuo metu galutinio sprendimo šiuo klausimu dar nėra“.
JAV žada glaudų bendradarbiavimą
15min kreipėsi į JAV ambasadą Lietuvoje su klausimais, kokios pozicijos amerikiečiai laikosi dėl sankcijų taikymo ir ar šiuos klausimus aptarė su Europos Komisijos ir Lietuvos valdžios atstovais.
Ambasada komentare pirmiausia pabrėžė, kad negalima pamiršti, jog sankcijos Rusijos prekėms taikomos dėl Rusijos neišprovokuoto karo prieš Ukrainą.
„Esame dėkingi už ES, G7 ir kitų partnerių solidarumą nustatant šias precedento neturinčias ekonomines išlaidas Rusijai už jos agresiją“, – teigiama ambasados atsakyme.
„Kalbant apie ES sankcijų vykdymą, dėl išsamesnės informacijos nukreiptume į ES pareigūnus. Jungtinės Valstijos, kaip ir visada, šiais klausimais toliau glaudžiai bendradarbiaus su savo sąjungininkais ir partneriais, įskaitant Lietuvą ir ES“, – nurodo JAV diplomatinė tarnyba.
Komentare kartu primenama, kad JAV prezidentas Joe Bidenas aiškiai pakartojo, jog amerikiečiai yra tvirtai įsipareigoję užtikrinti visų NATO sąjungininkų saugumą.
Lenkai kalba apie planą
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sakė, kad Europos Sąjunga ir Maskva ketina parengti planą dėl prekių judėjimo tarp Rusijos žemyninės dalies ir jos anklavo Kaliningrado.
„Abi šalys priėjo prie išvados, kad verta susitarti dėl plano, kuris nepažeis de facto sankcijų įgyvendinimo, nes, atvirai kalbant, Kaliningrado sritis yra labai maža Rusijos dalis“, – sakė M.Morawieckis.
Rusai tranzitą tarp pagrindinės šalies dalies ir Kaliningrado vykdo per Baltarusiją ir Lietuvą dėl to, kad šiame ruože sutampa geležinkelio vėžės. Per Lenkiją einanti vėžė yra kitokia.
Rusijos režimas prekių, kurioms taikomos sankcijos, stabdymą per Lietuvą vadina Kaliningrado blokada, o propagandinėje žiniasklaidoje pastarąją savaitę buvo raginama imtis karinių veiksmų.
Didžiausią spaudimą Europos Komisijai daro Vokietija. Diskusijose dėl įtampos su Rusija dažnai minimas argumentas, kad vokiečiai vadovauja NATO daliniui Lietuvoje. Kancleris O.Scholzas ketvirtadienį viešai paragino leisti tranzitą per Lietuvą.
Madride NATO susitikime surengtoje spaudos konferencijoje O.Scholzas sakė, kad „Europos Sąjunga turi nustatyti reikiamą sistemą ir taisykles“ krovinių gabenimui iš Rusijos į jos anklavą.
„Ir, žinoma, šios taisyklės visada turi būti nustatomos atsižvelgiant į tai, kad turime reikalą su eismu tarp dviejų Rusijos dalių“, – pridūrė jis, leisdamas suprasti, kad ES sankcijos rusiškoms prekėms neturėtų būti taikomos, nes šios prekės į bloką patenka ne kaip importas, o tik tranzitu.
„Manau, kad visos susijusios šalys šiuo metu deda daug pastangų, kad čia būtų nustatyta deeskalacijos dinamika“, – sakė Scholzas.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys šią savaitę interviu 15min sakė, kad Rusija gali imtis provokacijų, bet tiesioginės karinės grėsmės nėra, nes Maskva nėra pajėgi kariauti su NATO.
