„Laisva ir nepriklausoma šiandieninė Lenkija, mano karta, nėra už tai atsakinga ir neturi atsiprašyti. Tačiau tiems, kurie tada buvo išvaryti, norėčiau pasakyti: atleiskite tuometinei respublikai, lenkams ir Lenkijai už jos padarytą labai gėdingą veiksmą“, – sakė prezidentas.
Per tą kampaniją mažiausiai 12 tūkst. žydų buvo priversti palikti Lenkiją.
Šiuo metu tarp Lenkijos ir Izraelio tvyro įtampa dėl neseniai priimto prieštaringai vertinamo įstatymo dėl Holokausto įvykių traktavimo.
Šiuo metu tarp Lenkijos ir Izraelio tvyro įtampa dėl neseniai priimto prieštaringai vertinamo įstatymo dėl Holokausto įvykių traktavimo.
Praėjusią savaitę įsigaliojęs teisės aktas numato baudas arba laisvės atėmimą iki trejų metų už nacių Vokietijos nusikaltimų priskyrimą Lenkijos tautai ar valstybei.
Šis teisės aktas yra dalis konservatyvios nacionalistinės pakraipos vyriausybės pastangų pasitelkiant istoriją ginti šalies garbę ir išdidumą.
Daug metų lenkų pareigūnai bandė kovoti su tokiomis frazėmis kaip „lenkų mirties stovyklos“, kurios kartais užsienyje vartojamos kalbant apie Antrojo pasaulinio karo metais nacių Vokietijos pastatytas ir valdytas mirties stovyklas okupuotoje Lenkijoje.
Izraelis šį įstatymą laiko bandymu nuslėpti kai kurių lenkų veiksmus per Antrąjį pasaulinį karą. JAV irgi išreiškė susirūpinimą dėl žodžio laisvei iškilusios grėsmės.
A.Duda atsiprašė sakydamas kalbą Varšuvos universitete, kur lygiai prieš 50 metų buvo žiauriai numalšintas studentų protestas prieš žiniasklaidos cenzūrą ir reikalavimai užtikrinti akademines laisves.
Vėliau režimas, prisidengdamas šia protesto akcija kaip pretekstu, pradėjo antisemitinę kampaniją.
„Kokia gėda, koks praradimas šiandieninei Lenkijos Respublikai, kad tų, kurie išvyko, ir galbūt mirė dėl 1968-ųjų kampanijos, dabar nėra čia su mumis, kad jūs esate intelektualus elitas, bet užsienio šalyse, kad esate sėkmės lydimi žmonės, bet kažkur kitur, kad jūsų darbas, tyrimai, jūsų nuostabūs pasiekimai nepriskiriami Lenkijai“, – sakė Lenkijos vadovas.
„Kokia gėda, labai atsiprašau“, – sakė jis.
A.Duda prisiminė, kad Lenkijos žydai prisidėjo prie šalies kovų už nepriklausomybę prieš 100 metų, o vėliau, 1920-aisiais, gynė Lenkiją nuo sovietų, o 1939-aisiais – nuo nacių.
Prezidento kalbos klausėsi keli šimtai žmonių, kurie protestavo prieš 2015-aisiais į valdžią atėjusios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybę ir prieštaringai vertinamą jos politiką.
Protestuotojai skandavo „gėda“ ir „konstitucija“. Jie buvo pastebimai nusivylę teismų sistemos reformomis, kurios, kritikų teigimu, kelia grėsmę valdžių atskyrimo principui.
Tuo tarpu išvakarėse premjeras Mateuszas Morawieckis pabrėžė, kad 1968-aisiais Lenkija nebuvo nepriklausoma šalis, todėl ji negali būti laikoma atsakinga už komunistinę antisemitinę kampaniją.
Jo teigimu, lenkai turėtų „didžiuotis“ savo sukilimu prieš komunistų režimą, o ne „jausti gėdą“ dėl 1968-ųjų kovo įvykių.
Prieš atvykdamas į Varšuvos universitetą, A.Duda apsilankė Lenkijos sostinės geležinkelio stotyje, iš kurios prieš 50 metų išvyko daugybė žydų. Prezidentas padėjo ten vainiką ir susitiko su žydų bendruomenės atstovais.