„Šiandien yra 70-osios pačio baisiausio karo pradžios metinės, – prabilo Lenkijos vadovas. – Mes esame Vesterplatėje, kuris yra didvyriško pasipriešinimo stipresniam varžovui simbolis.“
„Jau išaugo dvi kartos po tos baisios tragedijos, tačiau praėjęs karas vis dar kelia daug klausimų ir neaiškumų“, – tęsė L.Kaczynskis, o apie hitlerinę Vokietiją ir stalininę Rusiją jis pasakė, jog tai buvo „du totalitarizmai, o veikiau – šovinizmai.“
Kalbėdamas apie 1938-ųjų rugsėjį buvusį Miuncheno suokalbį, kuris leido Vokietijai aneksuoti Čekoslovakijos Sudetus, ir kuriame dalyvavo Lenkija, L.Kaczynskis pažymėjo, jog tai buvusi Lenkijos klaida ir nuodėmė.
„Kyla klausimas apie mūsų šalies vaidmenį. Mes nebuvome Miunchene, bet jo pasekmė buvo ta, kad Čekoslovakijos teritorinis vientisumas buvo pažeistas“, – sakė jis.
„Tai ne tik totalitarizmo problema, bet ir bet kurių imperinių ir neoimperinių polinkių problema“, – netiesiogiai primindamas ir su Gruzija susijusius įvykius.
„Lenkijos prisidėjimas prie tuometinės Čekoslovakijos aneksavimo buvo ne tik klaida, tai buvo nuodėmė, ir mes Lenkijoje pripažįstame tai, neieškodami pasiteisinimų, net jeigu juos būtų galima rasti“, – sakė L.Kaczynskis.
Pasak naujienų agentūros „Interfax“, Lenkijos prezidentas dar pareiškė, kad Katynės įvykiai galėjo būti kerštas už raudonarmiečius, žuvusius nelaisvėje Lenkijoje per 1919-1920 metų SSRS ir Lenkijos karą.
„Tai galėjo būtų aktas, atliktas keršijant už tai, kas įvyko 1920 metais su rusų kariais“, – sakė jis savo kalboje Antrojo pasaulinio karo 70-mečio pradžios minėjimo renginyje, kurį transliavo ir Rusijos televizijos kanalas „Vesti.“
