Tačiau valstybės vadovas pridūrė, kad prašys Konstitucinio Tribunolo įvertinti, ar šis teisės aktas atitinka konstitucijos nuostatas dėl žodžio laisvės. Šis žingsnis potencialiai atveria kelią galimiems įstatymo pakeitimams, Varšuvai patiriant svarbių sąjungininkų, tarp jų izraeliečių ir amerikiečių, spaudimą.
Įstatymas įsigalios praėjus dviem savaitėms po jo oficialaus paskelbimo, bet kol kas neaišku, kada tai įvyks.
Valdančiosios dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pasiūlytas įstatymas numato baudas ir iki trejų metų laisvės atėmimo asmenims, tyčia mėginantiems lenkų tautai priskirti nusikaltimus, kuriuos naciai vykdė per beveik šešerius metus trukusią okupaciją.
Varšuva tvirtina, kad kovoja su formuluotės „Lenkijos mirties stovyklos“ naudojimu kalbant apie nacistinės Vokietijos koncentracijos stovyklas, veikusias Lenkijos teritorijoje. Naujajame įstatyme numatyta, kad už tokios formuluotės vartojimą gali būti skirta iki trejų metų laisvės atėmimo.
Lenkijos institucijos šį žingsnį apibūdina kaip mėginimą apsaugoti šalies reputaciją tais atvejais, kai esą iškyla neaiškumų, kam tenka atsakomybė už Aušvicą ir kitas mirties stovyklas, nacių įkurtas okupuotoje šalyje. Pasak pareigūnų, naujasis įstatymas mažai kuo tesiskiria nuo įstatymų prieš šmeižtą, galiojančių daugelyje kitų šalių ir, be kita ko, numatančių baudžiamąją atsakomybę už Holokausto neigimą.
Be to, Lenkija taip pat siekia pabrėžti, kad ir pati nukentėjo nuo nacių.
Tačiau Izraelis laiko šį teisės aktą bandymu nuslėpti kai kurių lenkų, Antrojo pasaulinio karo metais padėjusių naciams vykdyti nusikaltimus prieš žydus, vaidmenį.
Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir jų kolaborantai išžudė 6 mln. žydų – trečdalį visų pasaulio žydų.
„Taip, mirties stovyklos Lenkijoje buvo pastatytos ir valdomos vokiečių, ir negalime leisti jiems išvengti atsakomybės už tuos veiksmus, – sakė Izraelio švietimo ministras Naftali Bennettas. – Vis dėlto daug lenkų visoje šalyje persekiojo, informavo arba aktyviai dalyvavo nužudant per 200 tūkst. žydų per Holokaustą ir po jo. Tik keli tūkstančiai žmonių – pasaulio tautų teisuoliai – rizikavo savo gyvybėmis, kad išgelbėtų žydus.“
Izraelio užsienio reikalų ministerija antradienį nurodė toliau palaikysianti ryšį su Lenkija, nors žydų valstybės abejonės dėl naujojo įstatymo išlieka. Ministerija išreiškė viltį, kad A.Dudos sprendimas prašyti konstitucinio teismo įvertinti šį teisės aktą leis abiem pusėms „susitarti dėl pakeitimų ir pataisymų“.
Izraeliečių kalbos tonas atrodė nuolaidesnis negu ankstesnių pareiškimų, todėl tikėtina, kad abi šalys ieško kompromiso.
Piktinasi ir Ukraina
Įstatymo projektas papiktino ir Kijevą – dėl kito punkto, numatančio baudžiamąją atsakomybę asmenims, neigiantiems Ukrainos nacionalistų 1925–1950 metais įvykdytus karo nusikaltimus prieš lenkus.
Kai kurie istorikai tvirtina, kad Antrojo pasaulinio karo metais Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) nacionalistai rengė nusikalstamų išpuolių, ypač prieš lenkus tuometinėse Lenkijos, bet dabar Ukrainai priklausančiose žemėse.
Lenkijoje UPA kovotojai laikomi mirties būriais, kurie vykdė lenkų etninį valymą dabartinėje Vakarų Ukrainoje. 2015 metais Ukrainos parlamentas žengė precedento neturintį žingsnį, pripažindamas UPA kovotojus „Ukrainos nepriklausomybės kovotojais“.
Po metų Lenkijos parlamentarai ukrainiečių nacionalistų karo metais įvykdytas maždaug 100 tūkst. lenkų žudynes pripažino genocidu.
„Dėmesio nukreipimas“
A.Duda pripažino, kad esama abejonių dėl šio įstatymo tikslų. Kai kurie apžvalgininkai prezidento prašymą, kad Konstitucinis Tribunolas išnagrinėtų šį teisės aktą, laiko mėginimu išvengti nepatogios padėties ir tuo pačiu nuraminti audrą.
Tačiau kritikai teigia, kad tai tėra būdas dėmesiui nukreipti.
Centristinės partijos „Pilietinė platforma“ (PO) įstatymų leidėjas Slawomiras Neumannas apkaltino A.Duda pasidavus nacionalistų ir antisemitų spaudimui. Pasak jo, prezidento sprendimas pasirašyti įstatymą „gilina diplomatinę krizę“.
S.Neumannas, PO parlamentinės frakcijos vadovas, taip pat teigė, kad Konstitucinis Tribunolas nėra nepriklausoma institucija, priimsianti tokį sprendimą, kokio panorės valdančioji partija.
Jungtinės Valstijos irgi griežtai pasisakė prieš šį įstatymą ir perspėjo, kad jis gali pakenkti Lenkijos strateginiams ryšiams su Izraeliu ir Vašingtonu.
Holokausto tyrėjai ir mokslo institucijos argumentavo, kad neaiškios įstatymo formuluotės suteikia erdvės juo piktnaudžiauti. Kita vertus, lenkų pareigūnai atkreipia dėmesį, kad istoriniams tyrimams ir meno kūriniams šis teisės aktas netaikomas.
A.Duda tvirtino, kad Holokaustą išgyvenusiems asmenims ir jo liudininkams nebus uždrausta kalbėti apie nusikaltimus, įvykdytus atskirų lenkų.
„Neneigiame, kad buvo didžiulių piktadarybių atvejų“, – jis sakė savo kalboje.
Tačiau prezidentas pabrėžė, kad šis įstatymas turi neleisti, kad visa lenkų valstybė būtų kaltinama sistemingu dalyvavimu Holokauste. Jis priminė, kad tuo metu Lenkijos vyriausybė buvo pasitraukusi į užsienį ir kad būtent lenkų pareigūnai dėjo didžiules pastangas, kad pasaulis sužinotų, jog vokiečiai žudo žydus Lenkijos teritorijai.
Antisemitinės nuotaikos
Naujasis teisės aktas ne vien sukėlė įtampą su kitomis šalimis, bet ir paaštrino nesutarimus Lenkijos visuomenėje. Vos per kelias dienas antisemitinė retorika iš politikos užribio persikėlė į pagrindines diskusijas.
Parlamento pirmininko pavaduotoja ir PiS atstovė spaudai Beata Mazurek savo „Twitter“ žinutėje pacitavo vieną katalikų kunigą, pareiškusį, kad dėl Izraelio ambasadorės išsakytos kritikos „man sunku žvelgti į žydus prijaučiančiai ir maloniai“.
Daugelis konservatyviojo sparno įstatymų leidėjų ir apžvalgininkų dabar kaltina izraeliečius ir Amerikos žydus išnaudojant šį įstatymą kaip dingstį spausti, kad Lenkija jiems sumokėtų už prieškario žydų turtą, nacionalizuotą komunistinio režimo.
Valdančiosios partijos senatorius Jerzy Czerwinskis pirmadienį sakė visuomeniniam radijui, kad šiame priešinimesi įžvelgia „slaptus kėslus“.
„Šiaip ar taip, visi žinome, kad žydų sluoksniai – tarp jų Amerikos, bet daugiausiai Izraelio valstybės – stengiasi, kad jiems būtų grąžinta nuosavybė arba bent jau už ją kompensuota“, – aiškino jis.
Pirmadienio vakarą nedidelė grupė kraštutinių dešiniųjų šalininkų buvo susirinkusi prie prezidentūros ir reikalavo, kad A.Duda pasirašytų įstatymą. Protestuotojai laikė transparantą su užrašu: „Nusiimk savo šlikę. Pasirašyk įstatymą.“
Šio teisės akto projektas buvo pasiūlytas maždaug prieš dvejus metus, praėjus nedaug laiko nuo „Įstatymo ir teisingumo“ atėjimo į valdžią 2015 metais, bet dėmesio centre atsidūrė tik pastarosiomis savaitėmis. Daugelis nustebo, kai Seimas – parlamento žemieji rūmai – priėmė šį įstatymą sausio 26-ąją, Tarptautinės Holokausto atminimo dienos išvakarėse.
Kanadoje veikiančio Otavos universiteto istorikas Janas Grabowskis, tyrinėjantis lenkų smurtą prieš žydus karo metais, sakė, kad A.Dudos sprendimas pasirašyti šį įstatymą „dar labiau įrodo, kad dabar valdžioje Lenkijoje esantys nacionalistai darys viską, kad įtiktų savo elektorato kraštutiniam dešiniajam branduoliui.“
J.Grabowskis, kuris taip pat yra Varšuvoje įsikūrusio Lenkijos Holokausto tyrimų centro narys, pridūrė „Deja, už tai teks sumokėti ne vien nacionalistams, bet ir visai Lenkijai.“
