„Štai kodėl kviečiame ir tikimės, kad mūsų draugų ir sąjungininkų kariniai daliniai arba NATO šalių ginklai būtų dislokuojami ten, kur dabar yra Aljanso tikrasis rytinis sparnas“, – pabrėžė Lenkijos lyderis, nešdamas solidarumo žinią regionui, sunerimusiam dėl Rusijos ambicijų.
„Mums draugiškos ginkluotos pajėgos turi būti ten, kur yra reali NATO siena. Tai mano pasiūlymas. Mūsų sąjungininkai turi jį išnagrinėti, – sakė A.Duda. – Tai visiškai logiška ir pateisinama ne vien dėl istorinių, bet ir dėl dabartinių sąlygų.“
-
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmam vizitui pasirinko Estiją: tai lyg gnybtelėjimas Lietuvai
-
Paulius Gritėnas: Lenkija – nebe priešė, nebe draugė
-
Naujasis Lenkijos vadovas Andrzejus Duda nori daugiau NATO bazių
-
„Suddeutsche Zeitung“: Lenkijos prezidentas pirmuoju vizitu Estijoje akcentuoja rytų kryptį
Po to, kai Baltijos šalys atgavo nepriklausomybę ir vėliau įstojo į NATO, Aljanso sienos pastebimai pasislinko, žurnalistams pažymėjo A.Duda po apsilankymo Okupacijų muziejuje Taline.
Per bendrą spaudos konferenciją su Estijos prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu Lenkijos lyderis kalbėjo apie „atgimstančias imperines tendencijas“ tame regione ir pabrėžė, kad besikeičiant pasauliui NATO irgi turi keistis.
„Visi žino padėtį: imperinės ambicijos atgimsta, o NATO pajėgų buvimas yra garantija mūsų šalims“, – aiškino A.Duda.
A.Dudos vizitas Estijoje buvo surengtas minint Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo dieną, sutampančią su su Ribbentropo-Molotovo pakto, pagal kurį nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga 1939 metais slapta pasidalijo didelę dalį Rytų Europos, metinėmis.
A.Dudos pozicijai pritarimą išreiškė T.H.Ilvesas, kuris sakė: „Jeigu mums bus suteiktos saugumo garantijos, tai kai ką gali atgrasyti nuo potencialios agresijos.“
Sekmadienį surengta A.Dudos kelionė į Estiją buvo jo pirmoji viešnagė užsienyje nuo tada, kai Lenkijos lyderis anksčiau rugpjūtį pradėjo eiti pareigas.
Jis taip pat susitiko su parlamento pirmininku Eiki Nestoru ir premjeru Taavi Roivu.
