„Ukraina privalo susigrąžinti teritorinį vientisumą, koks buvo iki 2014 metų“, – A.Duda sakė per bendrą spaudos konferenciją su Varšuvoje viešinčiu Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Vadinkime daiktus savais vardais: mūsų dienomis Ukrainos teritorijos yra okupuotos. Visų pirma Krymas, bet taip pat Donecko ir Luhansko sritys, – kalbėjo A.Duda. – Šios teritorijos turi būti grąžintos Ukrainai ir būti visiškai jos kontroliuojamos.“
„Mūsų pozicija šiuo kontekstu, taip pat Rusijos atžvilgiu, yra vienareikšmė: visiškai to nepriimame ir manome, kad sankcijų politika turi būti tęsiama, nes tai yra taikingiausias būdas priversti valstybę laikytis tarptautinės teisės normų“, - pabrėžė Lenkijos lyderis.
„Niekam negalima pažeidinėti Ukrainos teritorinio vientisumo“, – pridūrė jis.
V.Zelenskis irgi sakė, kad kol nėra įgyvendinti Minsko susitarimai ir neatkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas, Europos Sąjungos sankcijos Rusijai turėtų būti tik griežtinamos.
Ukraina ir Lenkija „suderino savo tolesnius žingsnius, kad būtų užbaigtas karas Rytų Ukrainoje ir būtų grąžintas okupuotas Krymas. Mūsų bendra ir principinga pozicija – jog neįgyvendinus Minsko susitarimų, neatkūrus Ukrainos teritorinio vientisumo su tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis galėtų būti svarstoma tik sugriežtinti ES sankcijas, o ne atvirkščiai“, – kalbėjo jis.
V.Zelenskis pridūrė, kad Kijevas ir Varšuva laikosi vieningos pozicijos, jog Rusijos dujų eksporto vamzdyno projektas „Nord Stream 2“ projektas yra nepriimtinas ir kelia grėsmę visos Europos saugumui.
„Skyrėme dėmesio energetikos saugumo klausimams. Ir šiuo atveju kalbame tuo pačiu balsu su Lenkija: „Nord Stream 2“ yra nepriimtinas ir kelia grėsmę visai Europai“, – sakė Ukrainos vadovas.
1,23 tūkst. kilometrų ilgio „Nord Stream 2“ iš Rusijos iki Vokietijos tiesiamas Baltijos jūros dugnu, iš jų 374 kilometrų – per Suomijos ekonominę zoną. 55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas klojamas greta jau veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream 1“.
„Nord Stream 2“ projektas sulaukė kai kurių Europos Sąjungos narių, įskaitant Lenkijos ir Lietuvos, aktyvaus priešinimosi. Šios valstybės dujotiekį laiko ne ekonominiu, o politiniu projektu, suteiksiančiu Rusijai papildymų galimybių energijos išteklius naudoti kaip geopolitinį ginklą.
V.Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina ir Lenkija pasisako už energijos šaltinių diversifikavimą, taip pat už Kijevo ir Varšuvos bendradarbiavimą šioje srityje su Jungtinėmis Valstijomis.
