„Manau, kad psichologiškai režimą pakeitė Krymo aneksija, – sakė jis „Politico“. – Tai buvo veiksmas, kuris galutinai įtikino visus abejojančius ir apsuko visiems galvas. Tai buvo Napoleonas po Austerlico. Hitleris po Paryžiaus kritimo. Tai buvo akimirka, kuri galiausiai sutelkė visą valdžią Vladimiro Putino rankose.“
Charizmatiškas ir iškalbingas R.Sikorskis visuomet pasižymėjo karingumu ir Rusijos kritika. Jis buvo vienas svarbiausių politikų, lemiančių ES strategiją Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu. Dabar, tapęs Lenkijos Seimo pirmininku, jis teigia, kad Vakarai taip buvo sutelkę dėmesį į krizę Ukrainoje, kad praleido pro akis dar svarbesnius įvykius toliau Rytuose – V.Putinas pasėjo baimę ir paranoją Rusijoje ir taip įtvirtino davo diktatūrą.
Ar gintų Baltijos šalis?
Niekas nežino, kur V.Putinas sustos. Tačiau Lenkijoje ir Baltijos šalyse bijoma, kad anksčiau ar vėliau jis mėgins užimti likusią teritoriją, kurią jis vadina „Novorusija“.
Manau, kad V.Putinas mus perprato. Jis mano, kad susidūrė su grupe silpnų degeneratų. Ir jam atrodo, kad mes neitume į karą tam, kad apgintume Baltijos šalis. Žinote, jis gali būti teisus, – sakė R.Sikorskis.
„Ko aš baiminuosi – kad rusai paprasčiausiai negali susitaikyti su Ukrainos kaip tautos egzistavimu. Jeigu jie nori stoti prieš Ukrainos tautiškumą – prašom. Tuomet Rusija supras, kad Ukraina iš tikrųjų yra tauta, ir atsidurs tokioje situacijoje, kad 20 metų įsivels į partizaninį karą. Rusai lengvai gali užimti visą „Novorusijos“ teritoriją, tačiau tuomet likusi Ukraina nuolat ginkluos užimtą teritoriją, likęs pasaulis teritoriją laikys tikrąja Ukraina, kaip ir didžioji dauguma okupuotos teritorijos gyventojų. Jie gali laimėti mūšį, tačiau išlaikyti tokią milžinišką teritoriją reikėtų 200-300 tūkst. karių ir 10 metų įsipareigojimų. Jiems tai niekada nepavyktų be nuolatinės visuotinės mobilizacijos“, – aiškino R.Sikorskis.
Europos lyderiai mano, kad Kremlius dabar nori įšaldyti konfliktą Rytų Ukrainoje, tačiau jie nėra tikri dėl tikrųjų V.Putino ketinimų.
Dalis mano, kad V.Putinas sieks nusitiesti kelią sausuma iki okupuoto Krymo. Kiti svarsto, kad Rusija Ukrainai šią žiemą visai nebeparduos dujų.
Kad ir kaip būtų, ES užsienio politikos kūrėjai per šį konfliktą pasirodė esantys nieko nenutuokiantys. Buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas pažymi, kad ES ir jos valstybės narės visame pasaulyje turi 57 tūkst. diplomatų, tačiau jie nesugebėjo numatyti nei karo Ukrainoje, nei Arabų pavasario.
Nors C.Bildtas ir R.Sikorskis mato Rusiją kaip didelę grėsmę kitoms Europos valstybėms, tačiau daugelis Europos lyderių su jais nesutinka.
Vienos Rytų Europos valstybės užsienio reikalų ministras „Politico“ paprastai paaiškino šią skirtį: „Yra tie, kurie vienintelę grėsmę mato kylant iš Vokietijos – jeigu euras ir ES žlugtų. O visa kita – „Islamo valstybė“, Ukraina – yra tik televizijoje realiais atrodantys pavojai. Ir yra tie, pavyzdžiui, lenkai, lietuviai, latviai, estai, kurie supranta, kad Rusija kelia tikrai milžinišką grėsmę jų valstybingumui“.
„Aš kalbėjau su NATO generolais, – sakė R.Sikorskis. – Ir jie mato tai, ką aš matau: V.Putinas yra pajėgus įstumti mus į nepatogią padėtį. Tai, kad jis pajėgus mus stumti tol, kol palūšime. Manau, kad jis mus perprato. V.Putinas mano, kad susidūrė su grupe silpnų degeneratų. Ir jam atrodo, kad mes neitume į karą tam, kad apgintume Baltijos šalis. Žinote, jis gali būti teisus.“
Karas Ukrainoje planuotas seniai
Šokui dėl karo Ukrainoje praėjus, daugelis Briuselyje stengiasi suprasti, kaip seniai buvo planuojama operacija dėl Krymo aneksijos. Būtent todėl Rusijos diplomatai stengiasi įtikinti Europą, kad karas Ukrainoje buvo tiesiog įvykių virtinės pasekmė, ir kad viskas prasidėjo nuo protestų Kijeve metų pradžioje.
Rusija jau 2013 metais skaičiavo, kokias Ukrainos sritis būtų pelningiausia užgrobti.
Tačiau R.Sikorskis tvirtina, kad Rusija rengėsi karui dar 2008 metais. Jo teigimu, Maskvos ketinimai tapo aiškūs per NATO susitikimą Bukarešte.
„Ten V.Putinas pasakė kalbą, kurioje pareiškė, kad Ukraina yra dirbtinė valstybė, o didžioji jos žemių dalis istoriškai priklauso Rusijai“, – priminė Lenkijos politikas.
Tame susitikime Kremlius perspėjo, kad duotų karinį atsaką, jeigu Ukraina ar Gruzija jungtųsi prie NATO. Po kelių mėnesių Rusija pradėjo karą Gruzijoje.
Ukrainos žvalgyba teigia, kad Rusijos slaptosios tarnybos agentai pradėjo aktyviau veikti Kryme 2012 metais, galbūt net 2010-aisiais. R.Sikorskis prisimena, kad rusų ketinimai užimti Krymą jam pradėjo kelti nerimą 2011 ir 2012 metais, kai V.Putinas pradėjo ten lankytis Rusijos nacionalistų baikerių organizuojamuose festivaliuose. Tačiau tik 2013 m. Lenkijos Užsienio reikalų ministerijoje pradėta garsiai apie tai kalbėti.
„Mes sužinojome, kad Rusija skaičiavo, kokias sritis būtų pelningiausia užgrobti“, – teigė R.Sikorskis. Anot jo, rusams tuomet atrodė, kad daugiausia naudos atneštų Zaporožės, Dnepropetrovsko ir Odesos sričių užgrobimas, o viso Donbaso inkorporavimas į Rusiją neduotų labai daug pelno.
„Jau tuo metu jie skaičiavo ir planavo, kaip užimti Krymą. Dėl to nuolat šantažavo Viktorą Janukovyčių“, – tikino Lenkijos politikas.
„Aš žinau iš daugelio susitikimų ir pokalbių su V.Janukovyčiumi, kad jis norėjo pasirašyti Asociacijos su ES sutartį. Tačiau 2013 m. lapkritį kažkas atsitiko, kažkas sulūžo. Remdamasis mūsų pokalbiais ir nuojauta, manau, kad V.Putinas Sočyje jam kažką pasakė. Manau, jis pasakė jam: „Nepasirašyk Asociacijos sutarties, nes, priešingu atveju, mes pasiimsime Krymą“, – teigė R.Sikorskis.
Lenkijai siūlė pasidalyti Ukrainą
Rusija į invaziją į Ukrainą 2008 m. mėgino įtraukti ir Lenkiją. „V.Putinas norėjo, kad Lenkija siųstų savo karius į Ukrainą. Tokius signalus jis mums siuntė“, – pasakojo R.Sikorskis.
Jis pareiškė, kad Ukraina yra dirbtinė valstybė, kad Lvovas yra lenkiškas miestas – ir kodėl mums viso to neišsiaiškinus kartu.
„Tai buvo vienas iš pirmųjų dalykų, kuriuose Putinas pasakė mano premjerui Donaldui Tuskui, kai jis apsilankė Maskvoje. Jis pareiškė, kad Ukraina yra dirbtinė valstybė, kad Lvovas yra lenkiškas miestas – ir kodėl mums viso to neišsiaiškinus kartu?“ – sakė buvęs ministras.
R.Sikorskis, lydėjęs premjerą per tą kelionę į Maskvą, sakė, kad D.Tuskas neatsakė į tą V.Putino pasiūlymą, nes žinojo, kad jų pokalbis įrašinėjamas, tačiau Lenkija niekada neparodė jokio susidomėjimo prisidėti prie Rusijos planų.
„Mes labai, labai aiškiai leidome jiems suprasti, jog nenorime turėti su tuo nieko bendra“, – „Politico“ cituoja R.Sikorskį.
Kremlius pateikdamas tokį siūlymą bandė apeliuoti į Lenkijos galbūt užslėptas imperialistines fantazijas. Maskva puikiai žinojo, kad viena geriausiai perkamų knygų buvo istorinės fantastikos knyga, kurioje Lenkija kartu su nacistine Vokietija užkariauja Sovietų Sąjungą. Net ir pats R.Sikorskis ne kartą yra gyręs šį kūrinį.
Rusijos valdžioje – generolai ir šnipai
Tačiau pavojų Rusija kelia ne tik aplinkinėms valstybėms, bet ir savo gyventojams. „Tai, kas vyksta dabar Rusijoje, yra neoimperializmas, – sakė R.Sikorskis. – Jie pasinaudojo visais posovietiniais ir neosovietiniais atavizmais ir pavertė juos tikrais, nes bauginančiai didelė visuomenės dalis jais tiki. Štai kaip jis įpylė dar daugiau žibalo į savo režimo ugnį.“
Į Maskvą grįžo baimė. Paranoja apėmė Rusijos pareigūnus ir verslo elitą.
R.Sikorskis – ne vienintelis toks. Galingi pareigūnai ir pačioje Rusijoje mato vis tamsėjančio režimo pavojų. Tarp jų – ir laisvosios rinkos ekonomistai bei oligarchai, kuriais kadaise apsistatė V.Putinas.
Liberalai – taip pat. Pranešama, kad Rusijos prezidentas dabar artimai dirba tik su saugumo pareigūnais ir Gynybos ministerija. „Kasmet valdančiųjų ratas traukiasi ir traukiasi, – sakė vienas šaltinis Kremliuje. – Vieninteliai, kurių klauso V.Putinas, yra kariuomenė ir žvalgyba.“
Į Maskvą grįžo baimė. Paranoja apėmė Rusijos pareigūnus ir verslo elitą. Besibaiminantys dėl jautrios informacijos nutekėjimo jie net nebesinešioja išmaniųjų telefonų. Jie naudojasi senaisiais mobiliaisiais telefonais, o kalbėdamiesi apie Kremliaus politiką tarpusavyje netgi išima jų baterijas. Jie tiki, kad saugumo tarnybos juos seka ir įrašinėja pokalbius. Yra reali baimė, kad gali kilti atleidimų, suėmimų ar net valymų bangos.
„Tai yra naujas valdantysis elitas – karinė žvalgyba GRU, kuri buvo veiksmų Ukrainoje smaigalyje, – įsitikinęs R.Sikorskis. – Senojo elito pašalinimas dar nėra prasidėjęs, tačiau tai yra kitas logiškas žingsnis“.
Tai yra naujas valdantysis elitas – karinė žvalgyba GRU, kuri buvo veiksmų Ukrainoje smaigalyje, – įsitikinęs R.Sikorskis.
Buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas pritaria R.Sikorskiui, kad V.Putinas pasinaudojo nacionalistinių jausmų pakilimu dėl karo Ukrainoje tam, kad sutvirtintų savo galią. Tačiau jis mano, kad naujasis kietos rankos Rusijos režimas tik atrodo tvirtas – jis yra toks pats trapus po paviršiumi.
„Iš savo kontaktų Rusijoje žinau, kad nuotaikos ten – visiškas pesimizmas ir baimė. Jie neturi jokio supratimo, kas jų laukia ateityje. Jie bijo, kad V.Putinas gali valdyti amžinai arba staiga viskas žlugti, nes režimas turi be galo silpnus pamatus, – „Politico“ sakė C.Bildtas. – Iš to, ką aš girdžiu, kariuomenė dabar be galo džiaugiasi. Jie dabar gauna tai, ko nori – prestižo ir milžiniškas naujas pinigų įplaukas. Tačiau oligarchai yra išsigandę, o vietos valdžia – įsiutusi. Taip yra todėl, nes jie yra tie, kurie nebegauna didelių čekių iš Maskvos.“
Mes manome, kad dauguma žmonių, kurie išėjo į Maskvos gatves 2011 metais, jau yra emigravę, – sakė vienas Rusijos pareigūnas. – Ir mes tikime, kad likusieji netrukus padarys tą patį.
Dar didesnę baimę V.Putinas pasėja su savo propagandininkais kalbėdamas apie „šeštąją koloną“.
Rusijos režimas ilgai opoziciją kaltindavo esant „penktąja kolona“. Tačiau dabar dar didesnę grėsmę jam neva kelia „šeštoji kolona“, kuriais vadinami tie, kurie nepritaria ekspansionizmui dėl savo ryšių su Vakarais.
„Oligarchai, turintys nuosavybės Londone, žino, kad jie yra jau praėjusios eros palikuonys“, – sakė vienas patarėjas Kremliuje.
Jau yra nutikę staigių ir netikėtų žvalgybos pareigūnų ir generolų, kurie buvo įtarti nelojalumu, atleidimų. Tuo tarpu už Kremliaus sienų saugumo tarnybos pasiryžę pabaigti pradėtą darbą, kas sutriuškintų Rusijos opoziciją galutinai.
Pasinaudojant represijomis ir infiltravimu, šalyje nebeliko reikšmingo opozicinio aktyvizmo. Pagrindiniai opozicijos lyderiai buvo priversti bėgti iš šalies, izoliuoti arba jiems paskirtas namų areštas. Protestai yra mirę.
„Mes manome, kad dauguma žmonių, kurie išėjo į Maskvos gatves 2011 metais, jau yra emigravę, – sakė vienas Rusijos pareigūnas. – Ir mes tikime, kad likusieji netrukus padarys tą patį.“
Oligarchai ir profesionalai bijo
Profesionalai Maskvoje vis labiau nerimauja, kad režimas gali įvesti išvykimo vizas – visai kaip Sovietų Sąjungoje. Panašu, kad tai – gandas, kurį aktyviai skleidžia Kremlius tam, kad paskatintų liberalus kuo skubiau emigruoti.
Tačiau yra ir dalis tiesos – daugiau nei 4 mln. pareigūnų, susijusių su karinėmis ir saugumo tarnybomis, yra uždrausta išvykti iš šalies. „Jie palengva uždarinėja sienas“, – aiškino vienas Rusijos valdžios patarėjas.
Net ir milijardieriai jaučia baimę – jie jau nebegali būti tikri dėl savo turtų. Anksčiau tam pakakdavo tiesiog neprieštarauti V.Putinui. Rusijos milijardieriaus Jevgenijaus Jevtušenkovo suėmimas siunčia aiškią žinią kitiems.
„Jau nebėra krizės, – sakė bankininkas, dirbantis vienam Kremliaus patikėtiniui. – Tai, ką mes dabar turime, jau tapo norma. Visiškai pakeistas mąstymas ir apskaičiavimai, ką gali Rusija pasiekti. Mes nebeaugsime kaip besivystanti rinka. Mes gyvensime šalyje, panašioje į Iraną ar Kiniją. Jie nacionalizmą iškelia aukščiau už ekonomiką.“
Niekada nereikia pamiršti, kad V.Putinas priklauso konservatyviajai frakcijai. Jis visų pirma yra KGB saugumietis, – teigė C.Bildtas.
Rusijos oligarchai mėgino savo baimes išdėstyti britų valdžiai – perspėjo premjerą Davidą Cameroną, kad sankcijų Rusijai griežtinimas gali paskatinti V.Putiną išsilieti ant dalies Rusijos elito.
Rusijos diplomatai taip pat bandė įtikinti kolegas Europoje, kad Kremliuje vyksta kova tarp liberalų ir konservatorių, ir europiečiai neturėtų daryti nieko, kas sustiprintų kietosios linijos šalininkus.
Tačiau C.Bildtas laikosi kitos nuomonės. „Nemanau, kad V.Putinas yra įveltas į grupuočių nesutarimus. Niekada nereikia pamiršti, kad V.Putinas priklauso konservatyviajai frakcijai. Jis visų pirma yra KGB agentas“, – teigė jis.
Žiniasklaida tildoma
V.Putino režimas pastaraisiais mėnesiais pasistengė nutildyti Rusijos žiniasklaidą. Kremliui jau seniai priklauso nacionalinė televizija. Tačiau ilgą laiką kitos žiniasklaidos priemonės buvo santykinai laisvos nuo Kremliaus kišimosi.
Tai dramatiškai pasikeitė. Rusijos valstybinė televizija virto agitacijos ir propagandos lavina. Isteriškas nacionalistas Dmitrijus Kiseliovas kiekvieną savaitę pristatinėja žiūrovams Kremliaus propagandą. Kai kurių laikraščių redaktoriai dingsta, kitiems gresia uždarymas.
Drakoniški įstatymai leidžia suimti bet ką, kas kažką ne taip parašė internete. Režimas investavo milžiniškus pinigus į sekimo technologijas – įskaitant ir tas, kurios leidžia perrašyti informaciją užsienio portaluose, kai jie atsidaromi Rusijos kompiuteriuose.
Rusija dabar verčia visus serverius, kuriuose yra rusiška informacija, perkelti į jos teritoriją, kur žvalgybos agentūroms būtų suteiktas leidimas bet kada juos peržiūrėti.
Daugybė rusų neabejoja, kad netrukus visas internetas bus masiškai cenzūruojamas, jie bijo, kad netrukus bus uždrausta „Facebook“, „Skype“ ir „Twitter“.
Daugelis Briuselyje mano, kad V.Putinas įsiveržė į Ukrainą, nes jis baiminosi globalizacijos – internetas ir viduriniosios klasės stiprėjimas silpnino pamatus, ant kurių pastatytas jo režimas. „V.Putinui reformos pasirodė pernelyg sudėtingos, – sakė R.Sikorskis. – Jis pasirinko trumpesni kelią populiarumo link. Jis suvokė, kad vykdant reformas reikėtų užgauti pernelyg daugelio žmonių, nuo kurių jis yra priklausomas, interesus. Jam tai pasirodė pernelyg rizikinga. Tačiau realybėje jo didžiausia baimė yra tapimas Michailu Gorbačiovu. V.Putinas jį vertina kaip kvailį, nes jį Vakarai priėmė, o paskui pastūmė po autobusu. Yra dalis tiesos tame.“
Kai jau praliejai kraują, kai buvo daugiabučių sprogdinimai, kai nusiuntei mirties būrius į kitas šalis, kai pradėjai karą Gruzijoje, Ukrainoje, kai atsirado visos to motinos, visi tie slaptuose karuose mirusių karių kūnai... Tu tiesiog negali pasiduoti, – apie V.Putino mąstymą kalbėjo R.Sikorskis.
V.Putinas nebegali pasiduoti
„Politico“ straipsnio pabaigoje pažymi, kad Rusija kelia grėsmę tiek dėl savo nestabilumo, tiek dėl savo ambicijų.
V.Putinas atrodo pernelyg įsitvirtinęs, kad ji būtų galima pašalinti be kraujo praliejimo ar perversmo. Europos diplomatai linkę manyti, kad sankcijos nepalauš režimo – jos gali tik paskatinti V.Putiną ir toliau kariauti, kartu savo šalį valdant vis griežčiau.
Tai reiškia, kad yra realus pavojus, jog V.Putinas mėgins pakartoti Krymo sėkmę kaskart, kai jo populiarumas ims mažėti – grėsmė dar didesnė, nes krenta naftos kaina.
„Jeigu ji nukris žemiau 80 JAV dolerių už barelį ir tokia liks dvejus metus, V.Putinas atsidurs didelėje bėdoje, – perspėja R.Sikorskis. – Tačiau tai, kad blogai jam, nebūtinai yra gerai mums. Jis yra žaidėjas. Jis nejaučia pavojaus. Jis labai rizikuos, nes tikroji to kaina – jo gyvybė. Jis negali pasiduoti. Jis negali palikti Kremliaus. Kai jau praliejai kraują, kai buvo daugiabučių sprogdinimai, kai nusiuntei mirties būrius į kitas šalis, kai pradėjai karą Gruzijoje, Ukrainoje, kai atsirado visos to motinos, visi tie slaptuose karuose žuvusių karių kūnai... Tu tiesiog negali pasiduoti.“
***************
Po „Politico“ straipsnio paskelbimo R.Sikorskis pareiškė, kad kai kurie jo žodžiai buvo pernelyg plačiai interpretuoti, o pats interviu – „neautorizuotas“. Tačiau jis nepaminėjo, kurios straipsnio dalys, jo nuomone, neatitiko jo žodžių.
Rozmowa z Politico nie była autoryzowana i niektóre moje słowa zostały nadinterpretowane. Potwierdzam, że PL nie bierze udzialu w aneksjach.
— Radosław Sikorski (@sikorskiradek) October 20, 2014
Tačiau vėliau jis retweetino kelias straipsnio autoriaus Beno Judah žinutes, kuriose žurnalistas giria D.Tuską ir R.Sikorskį.
Sikorski and Tusk should be proud - and not ashamed to say - they flat out rebuffed Putin's duplicitous advances. Don't blame the messenger.
— Ben Judah (@b_judah) October 20, 2014
Let's not let tabloid Polish politics obscure this: Warsaw rebuffed Russia's '30s attempts to drag it to the darkness. That is leadership.
— Ben Judah (@b_judah) October 20, 2014
