Nepaprastoji padėtis palei 400 km ilgio Lenkijos sieną su Baltarusija buvo įvesta rugsėjį, kai iš kaimyninės šalies pradėjo plūsti daug migrantų, daugiausiai atvykėlių iš Vidurinių Rytų.
Palei sieną buvo įrengtos laikinos pjaunančios vielos tvoros, taip pat pasiųsta tūkstančiai karių ir saugumo tarnybų narių.
Tačiau draudimas nepaprastosios padėties zonoje žurnalistams ir pagalbos darbuotojams buvo kritikuojamas tiek šalyje, tiek užsienyje.
-
Prie sienos neleidžiami Lenkijos žurnalistai: pasaulis cituoja baltarusišką propagandą
-
Lenkijos gynybos ministras pagyrė karius, pasienyje užsipuolusius žurnalistus
-
„NY Times“: Dvilypis Lietuvos požiūris – priima migrantus baltarusius, atstumia kitus
-
Lenkija grąžino į Baltarusiją 232 per sieną prasiveržusius migrantus
Europos Sąjunga kaltina Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą sąmoningai kurstant chaosą prie Bendrijos sienų, keršijant už bloko sankcijas Minskui, o Baltijos valstybės ir Lenkija šiuos veiksmus vadina hibridine agresija. Minskas visus kaltinimus atmeta.
Pagal Lenkijos konstituciją, nepaprastosios padėties režimas gali būti taikomas ne ilgiau kaip tris mėnesius, todėl jo pabaigos terminas turėtų sukakti kitą savaitę.
Senato patvirtintu teisės akto projektu, kurį dar turėtų priimti parlamento žemieji rūmai – Seimas – ir pasirašyti prezidentas, leidžiama vyriausybei uždrausti lankytis tam tikrose pasienio teritorijose priklausomai nuo situacijos.
Tačiau šis draudimas nebūtų taikomas žiniasklaidos ir pagalbos organizacijoms. Be to, už draudimo lankytis tam tikrose teritorijose pažeidimus galėtų būti skiriama bauda, o ne areštas.
Šis draudimas taip pat galiotų ne ilgiau kaip tris mėnesius, sakoma senatorių patvirtintoje pataisoje.
Teisės aktas 100 vietų Senate buvo priimtas 49 senatorių balsais prieš 42, dar septyniems įstatymų leidėjams susilaikius.
Dabartinės varžomosios priemonės pasienyje turėtų liautis galiojusios gruodžio 2 dieną.
