Valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) ir jos lyderis Jaroslawas Kaczynskis nuolat sulaukia Europos Sąjungos vadovų kritikos, Varšuva įspėta dėl su demokratijos principais besikertančių politinių sprendimų.
Lenkijos ir Lietuvos santykiai taip pat nevadintini gerais. Prezidentų Valdo Adamkaus ir Aleksandro Kwasniewskio, Lecho Kaczynskio bendrystė pavirto gražiu prisiminimu, o dabartiniai politiniai lyderiai vienas kito akivaizdoje apsiriboja mandagia tyla, o kartais nevengia ir griežtesnių replikų.
Lenkijos Senato vicepirmininkas, ilgametis (2005–2015) pirmininkas ir kelioms valandoms netgi laikinuoju Lenkijos prezidentu tapęs Bogdanas Borusewiczius interviu 15min pripažįsta, kad regioninės lyderystės atkūrimas susijęs ir su dvišalių santykių gerinimu, konstruktyvesniu dialogu.
– Kalbėjote buvusio Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus vardo konferencijoje ir jos tema – regioninės lyderystės atkūrimas... Kur pradingo ta lyderystė?
– Aišku, regioninių lyderių titulas buvo kontroversiškas. Sunku apibrėžti, kas tai yra lyderis. Kiekvienas nori būti lyderiu. O kitas dalykas yra tai, kad aš čia į Lietuvą, į šią konferenciją atvykau, nes labai vertinu prezidentą Valdą Adamkų ir jo veiklą. Tai prezidentas, kuris pasižymėjo Lietuvos-Lenkijos dialogo kūrimu. Jo vadovavimo metu mūsų santykiai išties buvo geresni.
– Kas tuos santykius pablogino? Ar jie laikėsi tik ant atskirų lyderių pečių ir politinės valios?
– Rimtų konfliktų tarp mūsų valstybių nėra, tačiau yra neišspręstų klausimų, kurie vis iškyla. Kad ir lenkiškų raidžių rašymas, vietovardžių rašymas... Nesuprantu, kodėl tai yra problema, nes Lenkijoje mes taikome vietovardžių rašymą kita kalba net kai vietovėje gyvena tik dešimt procentų tam tikros tautybės žmonių.
Turbūt svarbiausias dalykas yra tai, kad Lietuvoje keičiasi valdžios atstovai, valdžioje būna tai kairieji, tai dešinieji, tai labiau centristinės jėgos, tačiau klausimų sprendimo nematome.
Nesuprantu, kodėl tai paverčiama politine problema. Rimtesnė problema yra žemės sugrąžinimo klausimas, dėl to kyla labai konkretūs konfliktai, kurie tampa ir tautinės nesantaikos priežastimi. Turbūt svarbiausias dalykas yra tai, kad Lietuvoje keičiasi valdžios atstovai, valdžioje būna tai kairieji, tai dešinieji, tai labiau centristinės jėgos, tačiau klausimų sprendimo nematome. Dėl to iš Lenkijos jaučiate susierzinimą, tam tikrą nekantravimą.
Aš esu už abiejų pusių dialogą. Lenkijos politikoje esu jau labai seniai ir mačiau įvairių santykių su Lietuva etapų. Buvo ir aktyvaus dialogo, buvo ir nutrūkusio dialogo laikų, bet stebint iš šalies man keista, kad šie klausimai Lietuvoje nėra išsprendžiami.
Galima pasidžiaugti tuo, kad Vilniaus mieste iš dalies išspręstas mokyklų akreditacijos klausimas, išspręstas Adomo Mickevičiaus gimnazijos klausimas. Tai yra geras pavyzdys, kaip tokie klausimai turi būti sprendžiami. Pašalinkime tas smulkias problemas ir gerinkime santykius.
– O iš Lenkijos pusės matote klaidų? Ar suprantate, kodėl Lietuvai Lenkijoje keliamas Aušros vartų atvaizdo ant lenkiškų pasų klausimas yra jautrus?
– Nėra to garsiai aptarinėjamo atvaizdo pasuose. Yra įvairių iniciatyvų ir aš, aišku, esu prieš tokį siūlymą, nes pasas nėra istorijos vadovėlis ir jame neturėtų būti kažkada lenkams priklausiusių vietų atvaizdų. Lenkijos klaidos? Manau, kad dialogas neturėjo būti nutrauktas ar bent jau stabdomas. Neužmirškime, kad turime bendras grėsmes, Rusijos grėsmę. Tai nenaudinga abiems pusėms.
– Kaip reaguojate į net ir šiandienos konferencijos metu išsakytą kritiką dėl demokratijos situacijos Lenkijoje?
– Iš tiesų turime problemų su teisės viršenybe. Bet daugiau nei prieš savaitę matėme šimtus tūkstančių lenkų, protestuojančių dėl valdančiųjų atstovų pateiktų siūlymų. Prezidentas Andrzejus Duda vetavo šiuos įstatymų pakeitimus, grasinančius demokratijai.
Problemų mes turime, bet turite suprasti, kad patys su jomis ir privalome susitvarkyti.
Problemų mes turime, bet turite suprasti, kad patys su jomis ir privalome susitvarkyti. Parlamentinė opozicija stipriai su tuo kovoja, mus paremia ir į gatves drąsiai išeinantys žmonės. Lenkai neleis sau primesti sistemos, kuri apribotų teisės viršenybę. Tai turėtume suvokti kaip aštrų, rimtą, bet vidinį Lenkijos politinį konfliktą.
Mes remiame tam tikras valdančiųjų iniciatyvas – užsienio politikoje, Ukrainos klausimu, Rusijos atgrasymo klausimu. Dėl šių klausimų mes vertiname dalykus vienodai. Bet teisės viršenybės klausimu opozicija aršiai kovoja ir jokių abejonių dėl to negali būti.
– Kokiose srityse matytumėte Lietuvos-Lenkijos santykių perspektyvą? Kur mes galime plėsti dvišalius ryšius ir gerinti juos?
– Visų pirma, gynybos srityje. Mes jau dabar sėkmingai bendradarbiaujame ir šį procesą turime tęsti. Lietuva iš Lenkijos įsigijo priešlėktuvinės gynybos sistemą (GROM) ir raketų. Bendradarbiavimas itin reikalingas ir klausimais, susijusiais su Ukrainos ateitimi ir Rusijos agresija. Būtent dėl šių klausimų aš ir atvykau į Valdo Adamkaus vardo konferenciją.
– Dėkoju už pokalbį.
