Prognozuojama, kad tūkstančiai lenkų, nepaisydami dėl koronaviruso pandemijos taikomų suvaržymų ir grėsmės užsikrėsti, dalyvaus protesto demonstracijoje Varšuvoje.
„Esame pasiruošę kovoti iki galo“, – penktadienį žurnalistams sakė viena iš judėjimo „Moterų streikas“ steigėjų Marta Lempart.
Valdžia tikriausiai imsis papildomų saugumo priemonių, nes per devynias protestų dienas būta susirėmimų tarp protestuotojų ir kraštutinių dešiniųjų aktyvistų.
Demonstracija turėtų prasidėti 17 val. vietos (18 val. Lietuvos) laiku.
Daugiau nei 400 tūkst. lenkų trečiadienį dalyvavo visoje šalyje vykusiose demonstracijoje, kurių metu rimtesnių smurto protrūkių neužfiksuota. Penktadienio protesto organizatoriai viliasi, kad šiandien į sostinę dalyvauti demonstracijoje atvyks daug lenkų iš kitų šalies vietovių.
Moterų teisių organizacijoms, rengiančioms šią demonstraciją, gresia bausmės, nes šiuo metu draudžiami didesni nei penkių asmenų susibūrimai.
Protestų banga kilo praėjusią savaitę, konstituciniam teismui paskelbus, kad esami abortų įstatymai, leidžiantys nutraukti nėštumą vaisiaus apsigimimo atveju, prieštarauja konstitucijai.
Protestuotojai nukreipė savo pyktį į valdančiąją konservatyvią partiją „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), kurios deputatai kreipėsi į konstitucinį teismą.
Vyriausybė gynė teismo nutartį, argumentuodama, kad ji užkirs kelią abortams dėl vadinamųjų eugenikos priežasčių. Tačiau žmogaus teisių gynėjai sako, kad dėl šio teismo sprendimo moterys bus priverstos tęsti nėštumą net tais atvejais, kai kūdikis gimęs neabejotinai mirs.
Tuo metu prezidentas Andrzejus Duda išvakarėse pareiškė, kad moterys turėtų turėti teisę į abortą apsigimimų atvejais, nors praėjusią savaitę sveikino Konstitucinio Tribunolo sprendimą.
Vyriausybės lyderiai pasmerkė protestus kaip barbariškumo ir vandalizmo aktus, nes būta atvejų, kai pikti protestuotojai sutrikdė bažnyčiose vykusias mišias, apipurškė maldos namus dažais ir užsipuolė kunigus.
Ultradešiniųjų aktyvistai paragino Varšuvos gyventojus „ginti“ bažnyčias per penktadienio demonstraciją, nors protesto organizatoriai tikina, kad neplanuoja imtis jokių veiksmų prieš religines institucijas.
Katalikiškoje Lenkijoje jau ir taip galioja vieni griežčiausių abortų įstatymų Europoje, dėl kurių daugelis moterų priverstos vykti į užsienį nutraukti nepageidaujamo nėštumo.
Iki šiol Lenkijoje per metus būdavo teisėtai atliekama mažiau kaip 2 000 nėštumo nutraukimo procedūrų, dauguma atvejų – esant vaisiaus apsigimimui.
Tačiau moterų teisių organizacijos yra apskaičiavusios, kad iki 200 tūkst. abortų per metus atliekama neteisėtai arba užsienyje.
Kai teismo nutartis įsigalios ją paskelbus oficialiame teismų sistemos žurnale, nutraukti nėštumą bus leidžiama tik išžaginimo arba incesto atveju, taip pat tuomet, kai kyla grėsmė motinos gyvybei.
Ateinančią savaitę planuojama tęsti protestus.
