Interviu ministras kalbėjo, kad Ukraina iššvaistė labai daug laiko: du dešimtmečius ją stekeno korupcija, valstybės turto vogimas ir populistinė ekonomikos politika.
„Prieš 20-25 metus Ukraina ir Lenkija gyveno panašiai. Šiandien mes tris kartus turtingesni. Taip pat jie prarado žmonių entuziazmą, kuris buvo prieš dešimtmetį vykstant Oranžinei revoliucijai. Taigi viskas darosi tik sunkiau“, – sakė jis ir pridūrė, kad dabartinė Ukrainos valdžia – geriausia, kokią tik gali turėti ši šalis. Politikas įsitikinęs, kad premjeras Arsenijus Jaceniukas yra kompetentingas, nuoširdus, ir žino, ką reikia daryti.
Anot R.Sikorskio, pirmą kartą po Antrojo Pasaulinio karo Europoje viena valstybė atsiriekė kitos valstybės teritoriją. Ministras pabrėžė, kad tai šis įvykis išskirtinis, nes tai yra visos mūsų teisinės sistemos ir tarptautinių normų bei susitarimų, kuriuos laikėme taikos pagrindu, neigimas.
Prisiminkime, kad nėra Europoje šalies, kurioje negyventų tautinė mažuma. Jeigu mes visi pradėsime jas ginti, nepaisydami valstybės sienų, mes grįžime į XX amžiaus pragarą.
„Prisiminkime, kad nėra Europoje šalies, kurioje negyventų tautinių mažumų. Jeigu mes visi pradėsime jas ginti, nepaisydami valstybių sienų, mes grįžime į XX amžiaus pragarą. Todėl tai, ką V.Putinas padarė Kryme ir dabar daro Rytų Ukrainoje, yra pavojus mums visiems“, – sakė jis.
Užsienio reikalų ministras teigė apie JAV pajėgų dislokavimą Lenkijoje kalbėjęs su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry ir NATO pajėgų vadu Europoje Philipu Breedlove'u.
„Mes manome, kad po penkiolikos narystės NATO metų ir turint galvoje įvykius Ukrainoje, regionas užsitarnavo garantijų paketo“, – pareiškė Lenkijos politikas.
Paklaustas, ar Vakarai turėtų apginkluoti Ukrainą, R.Sikorskis teigė, kad jiems ir patiems netrūksta ginkluotės, tačiau Ukraina turėtų savo kariuomenę paversti funkcionuojančia, nes pastaruosius 20 metų šalis buvo užsiliūliavusi iliuzijomis apie neutralumą ir nieko nedarė, kad sustiprintų gynybą.
Rusija nori silpnos Ukrainos
Tačiau federalizmą jie supranta ne kaip amerikietišką federalizmą, o greičiau kaip Bosnijos atvejį.
„Pasisakymas apie Krymo aneksiją buvo užtikrintas ir, mano požiūriu, nuoširdus pareiškimas, parodantis naują V.Putino užsienio politiką. Man atrodo, jis strateginiu požiūriu bus drąsus, o taktiniu – lankstus, atsižvelgs į kitų veiksmus. Ten, kur susidurs su pasipriešinimu, V.Putinas atsitrauks“, teigė R.Sikorskis.
„Rusija mums rodo, kad ją tenkintų Ukrainos federalizacija. Tačiau federalizmą jie supranta ne kaip amerikietišką federalizmą, o greičiau kaip Bosnijos atvejį. Kitaip tariant, kalbama apie didelį spaudimą vienai daliai, kuri gali paralyžiuoti visas kitas. Ir apie tai, kas neleistų Ukrainai įvykdyti reformų ir tapti sėkminga valstybe, neįsiveržiant į ją“, – sakė Lenkijos ministras.
Anot R.Sikorskio, Rusija į Ukrainą siunčia apmokytus žmonės, aukoja separatistams, tačiau nepanašu, kad žmonės tai labai palaiko. „Nemanau, kad Ukrainos valdžia pasirengusi prarasti kontrolę ar leisti būti suskaldyta“, – pabrėžė jis.
„Rusija pasiskelbė revizionistine jėga, kuri yra nepatenkinta ir pasirengusi pažeisti politinį ir juridinį konsensusą, nusistovėjusį po Antrojo pasaulinio karo ir Šaltojo karo. Štai kodėl visi taip sunerimę. Didžiausią nerimą dėl Kremliaus pareiškimų turi jausti šalys, turinčios gausią rusų mažumą. Tai Kazachstanas, Baltarusija ir, žinoma, Latvija. Tačiau pirmiausia, ką mes turime dabar padaryti – suprasti, kokia mūsų saugumo Europoje situacija bei išsižadėti postmodernių iliuzijų, jog karinis konfliktas neįsivaizduojamas“, – teigė R.Sikorskis.
