Dauguma Lenkijos mokytojų pirmadienį tęsia streiką, stabdydami darbą mokyklose ir darželiuose. Mokytojai reikalauja algų padidino 30 proc. dar šiais metais ir sako, kad dažniausiai uždirba mažiau nei prekybos centrų kasininkai.
Tačiau dešiniojo sparno vyriausybė, skirianti dosnias išmokas savo tradicinių rinkėjų grupėms – didelėms šeimoms ir pensininkams – šiuo metu neplanuoja derėtis su protestuotojais ir tvirtina, kad gali padidinti algas ne daugiau kaip 15 procentų.
„2019 metų valstybės biudžete nėra pinigų didesniam padidinimui“, – sakė švietimo ministrė Anna Zalewska.
Ministrų teiginys, kad skyrus daugiau lėšų mokytojų atlyginimams ištuštėtų valstybės biudžetas, daugelio laikomas aiškiu ženklu, jog dosnių išlaidų politika, iki šiol vykdyta siekiant užsitikrinti rinkėjų paramą per gegužę įvyksiančius Europos Parlamento ir rudenį planuojamus Lenkijos parlamento rinkimus, pasiekė kritinę ribą.
Vyriausybės pareiškimas rodo, kad po lengvo 2018 metų biudžeto, kai Lenkijos deficitas tebuvo 0,5 proc. BVP, naujų pinigų pažadai prieš šiemetinius rinkimus valdžiai buvo svarbesni už fiskalinę drausmę.
Valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderio Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačynskio) šiemet pažadėti papildomi pinigai sudaro maždaug 20 mlrd. zlotų (4,7 mlrd. eurų).
Pagrindinės mokytojų profesinės sąjungos ZNP lyderis Slawomiras Broniarzas sakė, kad streikininkai nepriima A.Zalewskos žodžių.
„Mes norime uždirbti deramus pinigus ir oriai gyventi“, – pareiškė jis ir dar kartą paragino tuoj pat pradėti derybas.
Daugumai Lenkijos mokyklų ir vaikų darželių pedagogų, kurių iš viso yra šimtai tūkstančių, tęsiant streiką, mažus vaikus tėvams tenka vestis į darbą arba palikti su seneliais.
Nepaisant streiko, kone 13 tūkst. pradinių mokyklų pirmadienį vyko egzaminai, kuriuos laikė 377 tūkst. moksleivių.