Penkerius metus į Lietuvą nebuvo atvykęs Lenkijos prezidentas. Ledus pralaužė A.Duda, atvykęs švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio. Be oficialių renginių, jis susitiko ir su prezidente D.Grybauskaite. Po šio susitikimo D.Grybauskaitė viešai pareiškė, kad Lietuva palaikys Lenkiją ginče su Europos Komisija (EK), o Lietuvos lenkų švietimo problemas būtina spręsti ir tai bus daroma.
Minėjo pažadėtą paramą
Šis vizitas ir ypač pakitusi Lietuvos pozicija Lenkijos atžvilgiu susilaukė nemažo dėmesio Lenkijos žiniasklaidoje. Daugiausia dėmesio skirta D.Grybauskaitės žodžiams dėl paramos Lenkijai, juos citavo visos žiniasklaidos priemonės: „Šiuo metu vyksta diskusijos tarp Europos Komisijos ir Lenkijos vyriausybės. Lietuvos pozicija bus labai aiški, mes nepalaikysime jokių prievartybių ir jėgos metodų prieš jokią šalį, taip pat ir Lenkiją. Lietuva nepalaikys balsavimo prieš Lenkijos valstybę, panaudojant jėgą, o mes kviesime abi puses susitarti.“
A.Duda savo ruožtu sakė, kad yra tikras, jog „šis vizitas artina mus prie gerų kaimynų santykių“.
Ar viskas bus taip gerai, kaip kalbėjo abu prezidentai, nežinia. Dienraščio „Rzeczpospolita“ apžvalgininkas ir užsienio naujienų redaktorius Jerzy Haszczynskis iškelia tokią abejonę, nors ir sako, kad iki tikslo – susitaikymo su Lietuva – jau arti.
Konfliktas baigtas?
„Po pokalbių akis į akį prezidentai D.Grybauskaitė ir A.Duda tvirtino, kad pagrindinis konfliktas – dėl lenkų Lietuvoje teisių – baigtas. Lietuvos vadovė net sakė, kad įvykdyti lenkų reikalavimus nebus sunku, o tarp tų reikalavimų paminėjo ne tik žinomiausią (nors ne svarbiausią) dėl lenkiškų pavardžių rašymo lietuviškuose dokumentuose, bet ir švietimo (svarbiausia šios bendruomenės ateičiai) bei žemės grąžinimo“, – prieš kelias dienas įvykusio vizito detales dėsto J.Haszczynskis, taip pat primindamas apie Lietuvos pažadą palaikyti Lenkiją ginče su EK, apie ką iki šiol lenkai girdėjo tik iš prieštaringai vertinamo Vengrijos premjero Viktoro Orbano.
„Ilgai užtruko, kol prezidentas A.Duda pasiekė Lietuvos sostinę. Nuvyko ten kadencijai įpusėjus.
Prezidentas Lechas Kaczynskis, kurį A.Duda laiko pavyzdžiu sau puoselėjant santykius su Šiaurės ir Rytų kaimynėmis, po dvejų su puse metų vadovavimo jau buvo turėjęs 10 vizitų į Vilnių. Lietuvos vengimas, ypač atgijus nemaloniam Maskvos neoimperializmui mūsų regione, galėjo atrodyti keistai. Bet taip buvo dėl nusivylimo meile, dėl šoko, kad valdžia Vilniuje neįgyvendina pažadų lenkų tautinei mažumai“, – rašo „Rzeczpospolita“ apžvalgininkas.
Prezidentas Lechas Kaczynskis, kurį A.Duda laiko pavyzdžiu sau puoselėjant santykius su Šiaurės ir Rytų kaimynėmis, po dvejų su puse metų vadovavimo jau buvo turėjęs 10 vizitų į Vilnių.
Jo teigimu, bendradarbiavimas vyko saugumo ir Rytų politikos klausimais. Tačiau Lenkijos pusėje girdėjosi įvairių balsų – „nuo deklaracijų dėl superstrateginės partnerystės iki grasinimų, kad diplomatijos vadovo kojos nebus Vilniuje, kol lietuviai neįvykdys reikalavimų“.
„Dabar emocijos nuramintos, blaškymosi nesimato. Ir gerai, nes anie veiksmai nebuvo efektyvūs. Reikia įvertinti ir politikus iš Neries pakrančių, kurie prieštaraudami partijų kolegoms ir nemažai daliai rinkėjų pripažino, kad kamuolys dabar Lietuvos pusėje. Pozityvius signalus Varšuvai siuntė – tarkim, palengvindami „Orlen“ veiklą Mažeikiuose – premjeras Saulius Skvernelis (kuris turi galimybių tapti prezidentu, kai 2019 m. baigsis antroji D.Grybauskaitės kadencija) ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius“, – rašoma straipsnyje.
Pradėjo ne nuo tautinių mažumų
Apžvalgininkui pro akis neprasprūdo ir tai, kad kalbėdamas su žiniasklaida A.Duda pradėjo ne nuo tautinių mažumų problemų, o nuo sveikinimų Šimtmečio proga, paskui kalbėjo apie bendrus reikalus – NATO karių dislokavimą, Suvalkų koridoriaus saugumą, ekonominį bendradarbiavimą, „Rail Baltic“ ir tik tada – apie tautines mažumas. Bet ir tada esą atsargiai.
„Esame jau arti galimybės peršokti barjerą, seniai negalėjome su tokiu optimizmu žiūrėti į Varšuvos ir Vilniaus santykių ateitį. Kad tik vėl nepasirodytų, jog geri sumanymai neranda daugumos palaikymo Lietuvos Seime, kur karaliauja nepartinė nacionalistų sąjunga“, – mažiau optimistine gaida komentarą pabaigia J.Haszczynskis.
Vos atvykęs į Vilnių A.Duda susitiko su vietos lenkų bendruomenės atstovai. Jis įteikė valstybinius apdovanojimus ir tarė sveikinimo kalbą, kurioje pagrindinis akcentas teko teiginiams apie lenkų lojalumą savo šaliai Lietuvai.
