Lenkijos laikraštis kalbino buvusią kontrabandininkę Olgą, kuri šį užsiėmimą metė įkliuvusi pasieniečiams su nelegaliu kroviniu. 30-metė moteris, iš pirmo žvilgsnio visiškai nepanaši į kontrabandininkę, mielai papasakojo apie savo buvusį „darbą“, kuris daugeliu atžvilgiu priminė darbą įprastoje įmonėje. Olga gaudavo nuolatinį atlygį, tarnybinį automobilį, telefoną, už ją būdavo sumokami mokesčiai.
Nuolatinis atlygis ir tarnybinis automobilis
Moteris įsitikinusi, kad įsilieti į kontrabandininkų gretas nėra sunku, tereikia pažinoti reikiamų asmenų. Esą galima ir pačiai tuo užsiimti, tačiau vargu ar apsimokės: norint užsidirbti, reikia pervežti didelius kiekius, o tiek eilinėje Baltarusijos parduotuvėje nenusipirksi.
 |
| MKT nuotr./Cigarečių kontrabanda |
„Minske yra didelis turgus, tereikia žinoti, prie ko prieiti ir susitarti dėl didesnių kiekių kas mėnesį. Tai jie nukreips pas žmogų, kuris turi įrengimus. Ten palieki automobilį, kurį atgauni po kelių valandų jau pakrautą. Pervažiavus sieną važiuoji į tokią pat gamyklą Lietuvoje ir ten automobilis iškraunamas“, – pasakojo Olga.
Paklausta, ar nebijojo, kad į automobilį bus pridėta ir, tarkim, narkotikų, Olga sako apie tai niekada nesusimąsčiusi. „Tai pasitikėjimo reikalas. Žinoma, gali įdėti, ką tik nori, bet susitarimas yra toks, kad deda tik cigaretes ir tik tiek, kad grėstų bauda, o ne baudžiamoji atsakomybė“, – kalbėjo ji.
Moteris pasakojo pradėjusi vežti kontrabandines cigaretes, nes nemačiusi kitos išeities. Vyras ją paliko, teko išlaikyti du vaikus. Per beveik dvejus veiklos metus ji užsidirbo ne tik pragyvenimui, bet ir naujam butui, poilsinėms kelionėms.
Vežė nedidelius kiekius
Olga pradėjo šią „karjerą“ savarankiškai, važiuodavo savo automobiliu pas pažįstamus baltarusius, kurie paruošdavo prekių. Esą prie sienos su Baltarusija viskas yra gerai, niekas nesidomi, ką veži.
Per dažnai važinėjau, muitininkai ėmė mane atpažinti, atkreipdavo į mane dėmesį. Bijojau. Tiesa, veždavau itin mažus kiekius, tad man grėstų nebent bauda, o ne automobilio konfiskavimas, – prisimena Olga.
„Jiems tai nėra problema. Pirmą kartą patyriau didžiulį stresą. Atrodė, kad kiekvienas muitininkas mato, ką turiu. Bet viskas buvo gerai. Niekas manęs net netikrino. Uždirbau 500 dolerių grynojo pelno. Vėliau jau buvo blogiau. Per dažnai važinėjau, muitininkai ėmė mane atpažinti, atkreipdavo į mane dėmesį. Bijojau. Tiesa, veždavau itin mažus kiekius, tad man grėstų nebent bauda, o ne automobilio konfiskavimas“, – prisimena Olga.
Moteris teigė norėjusi nutraukti šią veiklą, bet tuomet sulaukė pasiūlymo – pažįstami iš Baltarusijos pasiūlė dirbti jiems, pažadėjo automobilį ir nuolatinį uždarbį – 120 dolerių už vieną kelionę. Ji nenori pripažinti, kad dirbo mafijai: „Kokia mafija? Kokie nusikaltėliai? Tai normalūs žmonės! Juk negabenau narkotikų ar pan. Žmonės rūko. Ir tiek.“
Jos draugai taip pat tame nematė nieko blogo. „Niekas iš pažįstamų man nepasakė, kad darau kažką blogo, jie mane rėmė, sakė, kad tai gerai, nes valstybė plėšia uždėdama akcizus“, – taip Olga teisina savo veiksmus. Lenkijos dienraščio žurnalistas pastebi, kad Lietuvoje tai gana paplitęs požiūris – yra siena, galima uždirbti. Juk cigaretes nėra narkotikai ar ginklai, tai legalus produktas.
Ir esą žalos nedaroma niekam, o didžiausi kontrabandininkai yra žmonės, turintys valdžios užnugarį. Tiek Lietuvoje, tie Baltarusijoje. Būtent jų organizuojama kontrabanda keliauja į Vilnių (jeigu skirta Lietuvos rinkai) arba į Klaipėdą (jeigu – kitoms ES šalims) vilkikais ir kiekiai ten – didžiuliai.
„Kaip nutiko, kad įkliuvau? Ir šiandien nežinau. Atvažiavau į pasienio punktą, o muitininkas, priėjęs prie manęs, net nieko neklausinėjo. Iš karto liepė važiuoti į specialų angarą. Ten laukė šešiese su specialiais įrankiais, žinojo, kad turiu prekių. Galbūt konkurentai mane įskundė? Taip kartais nutinka. Kažkas turėjo įskųsti, nes ant jų viršininko stalo gulėjo kortelė su automobilių pavadinimais ir numeriais. Mano duomenys ten irgi buvo. Laimė, visas šis reikalas jai baigėsi tik bauda“, – pasakojo Olga. Nors jos „darbdaviai“ sumokėjo baudą, moteris nusprendė trauktis.
„Auksinis“ verslas
 |
| Muitinės kriminalinės tarnybos nuotr./Cigaretės betoniniuose blokuose |
Apie kontrabandos kelius ir mastus Lenkijos žurnalistai kalbėjosi ir su Lietuvos pareigūnais. Vienas iš jų – Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto viršininko pavaduotojas Robertas Jurkuvėnas, kurio pavaldiniai kasdien sulaiko vis naujų kontrabandininkų, bet jų nemažėja. Esą tas net nestebina – tai „auksinis“ verslas, nes Baltarusijoje nusipirkus pakelį cigarečių už didmeninę kainą ir jį pardavus Vokietijoje pelnas siekia 1000 proc.
Todėl cigarečių upės nesenka. R.Jurkuvėną sunku nustebinti, nes jis jau matė paslėptas cigaretes atsarginiuose ratuose, degalų bake, už registracijos lentelės, degalų cisternose, medienoje, betono blokuose. Tačiau vieną slaptavietę jis pavadino tikru „perliuku“ – prašmatnus „Audi“ automobilis vežė paslėptas cigaretes atjungtuose variklio cilindruose. Iš aštuonių cilindrų keturi veikė, kiti buvo prikimšti kontrabandos.
Tokio krovinio muitininkai niekada nerastų, jeigu ne moderni įranga – muitininkai turi didžiulį angarą su rentgeno aparatu, kuris peršviečia automobilį. Tuomet ir matyti, ar automobilyje yra ko nors, ko ten būti neturėtų.
Trečdalis Lietuvoje surūkomų cigarečių – kontrabandinės
Negalima pakeisti žmonių nuomonės per mėnesį ar metus. Šis mentalitetas atėjo iš sovietmečio, kai apgaudinėti kaimyną buvo neleistina, bet valstybę – galima, – teigė V.Paigozinas.
Lenkijos laikraščio teigimu, iš 2,7 mln. per metus surūkomų cigarečių Lietuvoje trečdalis yra kontrabandinės. Muitininkai perima apie 25 proc. kontrabandos, likusios pusė atitenka vidaus rinkai, kita pusė – kitoms ES šalims.
Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas tvirtina, kad situacija yra sudėtinga. Jis ją palygino su laikais JAV, kai veikė Al Capone. Esą žmonių simpatijos yra kontrabandininkų pusėje, kurie tiesiog tiekia reikalingas prekes žemesnėmis kainomis. Laikraštis pateikia tyrimų duomenis, pagal kuriuos net 62 proc. lietuvių pateisina kontrabandininkus. Esą žmonės, kurie dalyvauja šiame procese, vertinami kaip šiuolaikiniai Robinai Hudai.
„Negalima pakeisti žmonių nuomonės per mėnesį ar metus. Toks mentalitetas atėjo iš sovietmečio, kai apgaudinėti kaimyną buvo neleistina, bet valstybę – galima“, – teigė V.Paigozinas.
Kontrabandos mastai augs?
„Rzeczpospolita“ taip pat cituoja Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo mintis, kad kontrabanda yra tokia pelninga, jog vis rečiau susiduriama su pavieniais kontrabandininkais. Dažniausiai tai gerai organizuotos nusikalstamos grupuotės, kurios pradeda nuo cigarečių, o paskui imasi grėsmingesnės veiklos. Uždarbis iš kontrabandos leidžia jiems papirkinėti pareigūnus, pinigus investuojami į kitas veiklas.
Lietuvos pareigūnai neslepia, kad jiems trūksta bendradarbiavimo su šalimis, kur tos pigios cigaretės yra gaminamos. Esą Baltarusijos kolegoms visiškai nerūpi kontrabanda, kuri patenka į ES teritoriją. Juolab kad šioje šalyje yra net fabrikai, specialiai gaminantys kontrabandininkams cigaretes, tarkim, Gardine.
Muitininkus neramina ir ES ketinimai drausti kai kurių rūšių cigarečių gamybą ir pardavimą, nes tai garantuotai išaugins kontrabandos kiekius.
