Lenkija ir Vengrija ne vienus metus konfliktuoja su ES dėl demokratijos principų ir nuogąstauja, kad jas gali paveikti naujasis mechanizmas, pagal kurį būtų galima sulaikyti finansavimą bet kuriai iš 27 ES narių, neatitinkančiai bloko standartų.
Lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis pirmadienį vakare priima vengrų vyriausybės vadovą Viktorą Orbaną. Jie turi aptarti savo protesto strategiją gruodžio 10–11 dienomis vyksiančiam ES viršūnių susitikimui, per kurį turėtų būti patvirtintas blokui skubiai reikalingas pagalbos paketas ir 2021–2027 metų biudžetas, bendrai – 1,8 trln. eurų.
Tai bus antras per mažiau nei savaitę lenkų ir vengrų lyderių susitikimas šiuo klausimu.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį sakė, kad jai įstatymo viršenybė yra „Europos projekto pamatas“ ir kad konsensuso paieškos viršūnių susitikime nebus lengvos.
„Žinome, kad neabejotinai norime rezultato. Taip pat žinome, kaip tai sunku, jei visos 27 valstybės narės negali sutarti dėl to rezultato“, – sakė A.Merkel per virtualų parlamentų Europos reikalų komitetų narių susitikimą.
Pasak kanclerės, politikai turi pateikti rezultatus, „su kuriais visi galėtų gyventi“. Bet ji perspėjo, kad niekas neveiks be „visų šalių“ kompromiso.
Šį pusmetį ES pirmininkaujančiai Vokietijai pavesta surasti kompromisą, kuris sudarytų sąlygas sausį numatytam finansinio paketo įgyvendinimui.
Vildamasis sušvelninti ES poziciją M.Morawieckis pažadėjo visišką ES lėšų leidimo Lenkijoje skaidrumą.
