„Gazeta Wyborcza“ rašo, kad Lenkijoje infliacija spalio mėnesį pasiekė 6,8 proc. Tačiau ekspertai pastebi, kad ji augs ir toliau. Taigi Lenkijoje bus ryškiai pastebimas kainų šuolis.
Jau dabar skaičiuojama, kad maisto produktai pabrango 5 proc., degalai – 30 proc., energijos kainos padidėjo 10 proc. Dar labiau brango paslaugos – kirpyklose, privačiose gydymo įstaigose, viešbučiuose, restoranuose.
Ekonomistai perspėja, kad artimiausiu metu prekių ir paslaugų kainos Lenkijoje kils dar labiau. Pagal jų prognozes, gruodį infliacija šalyje sieks 8 proc.
Ekonomistė Monika Kurtek neatmeta galimybės, kad infliacijos rodikliai bus dar aukštesni ir gali pasiekti net 10 proc. Pasak jos, didelę įtaką tam, kaip ir kitose valstybėse, daro energetika.
Prognozuojama, kad Lenkijoje prieš pat žiemos šventes brangs maisto produktai.
J.Hausneris: infliacija yra tarsi ugnis, kuri gali sukelti didžiulį gaisrą. Deja, atsakingieji už šalies finansus nesiėmė jokių veiksmų.
„Tai pasekmė to, kas šiandien vyksta pasaulio rinkose. Grūdų ir rapsų kainos kyla, o pieno ir pieno produktų kainoms įtakos turi auganti paklausa iš Kinijos bei sumažėjusi pieno gamyba.
Savo ruožtu daržovių kainoms didžiausią įtaką daro oro sąlygos: pavasaris atėjo vėliau, žydėjimo laikotarpis buvo trumpesnis, o vasara buvo sausa“, – sako „Credit Agricole“ ekonomistas Jakubas Olipra.
Prastos artėjančių mėnesių prognozės susijusios ir su padidėjusiomis trąšų kainomis.
Brangs paskolos
Be to, „Gazeta Wyborcza“ tikina, kad suvaldyti kainų augimo procesą dabar tampa vis sudėtingiau, ir kritikos strėles nukreipia į Centrinį banką, kuris esą ilgą laiką nekreipė dėmesio į artėjančius sunkumus, nors ekonomistai apie tai kalbėjo jau prieš pusmetį.
„Infliacija yra tarsi ugnis, kuri gali sukelti didžiulį gaisrą. Deja, atsakingieji už šalies finansus nesiėmė jokių veiksmų“, – leidiniui sakė ekonomikos profesorius Jerzy Hausneris.
Lenkijos centrinis bankas neseniai pripažino, kad infliacijos augimo tempai yra pernelyg dideli. Dabar svarstoma kelti palūkanų normą ir taip suvaldyti procesą.
Trečiadienį spręsti šio klausimo susirinko Pinigų politikos taryba. Tačiau dar prieš jos posėdį ekonomistai perspėjo, jog vien Tarybos sprendimų neapibrėžtumas kenkia ekonominiam šalies stabilumui.
Tačiau jei palūkanų kėlimo padarinių – kainų kilimo sustabdymo – teks laukti 3–4 ketvirčius, bankų finansavimo sąnaudos išaugs iš karto. Paskolų palūkanas bankai įprastai kelia iš karto po Tarybos sprendimo (nekoreguodami indėlių palūkanų).
Skaičiuojama, kad jau spalį padidinus palūkanų normą, būsto paskolų įmokos padidėjo nuo keliasdešimties iki kelių šimtų zlotų.
Padidinus palūkanų normas, brangs ne tik naujos grynųjų pinigų paskolos, kurias lenkai gruodžio mėnesį ima kalėdinėms išlaidoms finansuoti, bet ir esamos įmokos, pavyzdžiui, už būsto paskolas.
Skaičiuojama, kad jau spalį padidinus palūkanų normą, būsto paskolų įmokos padidėjo nuo keliasdešimties iki kelių šimtų zlotų. Jei būsto paskola siekė pusę milijono zlotų (108 tūkst. eurų), jo įmoka padidės bent 100 zlotų (beveik 22 eurais).
Ekonomistai mano, kad Pinigų politikos taryba didins palūkanų normą dar ne kartą. Prognozuojama, kad toks žingsnis gali būti žengtas dar kartą kitų metų pradžioje.
Kas bus toliau? Banko „Pekao“ ekonomistas Adamas Antoniakas mano, kad Taryba norės greitai, t. y. kitų metų sausį, pakelti bazinę palūkanų normą iki 1,5 proc. Tačiau tai nebus ciklo pabaiga, o tikslinė norma bus kur kas didesnė.
„Kitų metų pabaigoje palūkanų norma gali būti didesnė nei iki pandemijos. Taigi ji gali siekti 1,75 proc. 2023 m. šie procesai gali būti tęsiami, nors ir mažesniu mastu, kad nebūtų slopinamas ekonomikos atsigavimas. 2023 metų pabaigoje prognozuoju, kad orientacinė palūkanų norma padidės iki 2,5 proc.“, – sakė ekonomistas.
