41 šalis kaip šeimos galvą pripažįsta tik vyrą. 27 šalys vis dar reikalauja, kad moterys įstatymiškai paklustų savo sutuoktiniams. 24 šalys reikalauja, kad moterys gautų savo vyro ar teisėto globėjo (tarkime, brolio, tėvo) leidimą dirbti.
Viena iš šešių mergaičių pasaulyje išteka nesulaukusi pilnametystės, nepaisant to, kad daugėja tokių šalių, kuriose, remiantis teisės aktais, didinamas leistinas santuokai amžius.
Vis dėlto nuo 2012 m. padėtis šiais klausimais į gerąją pusę keitėsi taip lėtai, kad, ekspertų teigimu, gali prireikti šimtmečio, kad vaikų santuokų problema būtų išrauta su šaknimis.
Anot portalo, moterys 119-oje šalių vis dar susiduria su teisiniais apribojimais dėl nepageidaujamo nėštumo, tik dvi šalys dekriminalizavo abortus nuo 2012 metų.
Socialinių institucijų ir lyčių indekso (Sigi) reitingai, kuriuos paskelbė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), rodo, kad buvo pasiekta tam tikra pažanga nuo to laiko, kai paskutinį kartą – 2014-aisiais – buvo paskelbti reitingų sąrašai. 15 šalių padidino teisėtą santuokos amžių. 14 šalių yra priėmusios teisės aktus, kuriais remiantis baudžiama už partnerių lytinį smurtą; trys šalys kriminalizavo moterų lyties organų žalojimą (FGM).
Globaliai socialinis smurto šeimoje toleravimas sumažėjo perpus – nuo 50 proc. 2012-aisiais iki 27 proc. šiomis dienomis.
„Situacija pagerėjo, kai šalyse su didžiule politine valia įgyvendinti įstatymai, kurių anksčiau nebuvo, arba iš tikrųjų jie buvo tobulinti, kad moterų teisės būtų geriau apsaugotos, tačiau socialinių normų klausimas lieka keblus, jas labai sunku pakeisti“, – sakė EBPO plėtros centro lyčių skyriaus vadovė Bathylle Missika.
„Kalbant apie smurtą šeimoje, viena iš trijų moterų pasaulyje yra smurto šeimoje auka, 27 proc. pasaulio moterų mano, kad tam tikromis aplinkybėmis sutuoktinio smurtas pateisinamas. Mane tai šokiruoja labiausiai: kai kuriose Afrikos šalyse moterys mano, kad normalu, jog vyrai pakelia prieš jas ranką, jei jos gamindamos prisvilina puodus“, – kalba ji.
Kai kuriose Afrikos šalyse moterys mano, kad normalu, jog vyrai pakelia prieš jas ranką, jei jos gamindamos prisvilina puodus, – kalba ji.
„Sigi“ reitingai atskleidžia, kaip diskriminacijos įstatymai, socialinės normos ir praktikos veikia moterų ir mergaičių gyvenimą visame pasaulyje. Palyginamos 180 šalių (nors tik 120 iš jų turi pakankamai duomenų, kad būtų reitinguojamos). Šalys išrikiuojamos pagal keturis moterų gyvenimo parametrus: teises šeimoje (pavyzdžiui, jei ji buvo priversta anksti ištekėti), fizinę integraciją (jos seksualinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės), galimybes gauti „produktyvų ir finansinį turtą“ (pvz., teises į žemę ir darbo vietą) ir pilietines teises (politinis atstovavimas).
Vidurio Rytų šalyse ir šiaurinėje Afrikos dalyje juntamas didesnis diskriminacijos lygis. Prasčiausia padėtis buvo Jemene. Kamerūnas yra tarp tų šalių į pietus nuo Sacharos, kurios labai stipriai diskriminuoja moteris ir mergaites, Filipinai yra viena blogiausių šalių, kai kalbame apie pietryčių Azijos šalis.
Kamerūno moterys ir mergaitės susiduria su daugybe iššūkių. Nesulaukusios 15-os jos gali būti ištekinamos su tėvų leidimu. Abortas yra neteisėtas. Moterys nėra apsaugotos nuo sutuoktinių prievartos, joms neleidžiama valdyti žemės.
Nors lyties organų žalojimas yra nusikalstamas, „krūtų lyginimas“ – praktika, kai mergaičių krūtys yra suplojamos, naudojant kietus ar šildančius daiktus, siekiant atidėti brendimą – populiarus būdas kovojant su išprievartavimu, paauglių nėštumu ar ankstyva santuoka, teigiama reitingo ataskaitoje.
Pasauliniai duomenys apie vaikų santuokas sparčiau negalėjo mažėti dėl keleto priežasčių. „Kai kuriose šalyse tai priimama kaip normos, ir, nors gali būti įstatymų prieš tokias praktikas, jūsų niekas nepasodins už grotų, pavyzdžiui, vedus nepilnametę“, – sako B.Missika.
Ji pažymi Didžiosios Britanijos atvejį, kur pilnametystė laikoma nuo 18 metų, tačiau vaikai, sulaukę 16-os, gali tuoktis su tėvų leidimu. „Tai prieštarauja pagrindinei konvencijai dėl moterų diskriminacijos panaikinimo“, – konstatuoja ji.
Kaip teigia Rachel George, vyresnioji lyčių lygybės ir socialinės įtraukties komandos mokslinė darbuotoja Užjūrio plėtros institute, mes negalime paleisti Vakarų šalių, kurios pakankamai gerai atrodo minėtame reitinge. „Kiekviena šalis turi tam tikrų diskriminacijos problemų, todėl labai svarbu stebėjimo lauke išlaikyti kiekvieną iš jų“, – įsitikinusi ji.
B.Missika sako, kad kol kas gyvename pasaulyje, kuriame nenorėtume palikti savo vaikų: „Pusė pasaulio populiacijos mano, kad vyrai yra geresni politiniai lyderiai nei moterys“. Ji ragina į šias problemas žiūrėti kompleksiškai ir pirmiausiai keisti visuomenės požiūrį.
