Priešingai nei Kataras – didžiausias suskystintų dujų tiekėjas pasaulyje, turintis vos 300 tūkst. gyventojų, Libanas neturi nei gamtos, nei finansinių išteklių tam, kad išvengtų krizės. Todėl nenuostabu, kad žmonės ima nerimauti.
Iki 400 tūkst. libaniečių dirba Persijos įlankos regione. Kasmet jie į Libaną perveda 7–8 mlrd. dolerių (5,9–6,8 mlrd. eurų). Tai – itin svarbus pajamų šaltinis, padedantis palaikyti ekonomiką šalyje, kurios vyriausybė smarkiai įsiskolinusi.
„Tai – rimta grėsmė Libano ekonomikai, kuri jau ir taip labai prastos būklės. Jei ji (Saudo Arabija – red.) nutrauks pervedimus, tai bus katastrofa“, – sakė aukšto rango Libano pareigūnas.
Krizė prasidėjo lapkričio 4 dieną, kai Rijade besilankantis buvęs Libano premjeras Saadas al Hariri paskelbė atsistatydinantis. Politiniai Libano lyderiai tokį žingsnį laiko Saudo Arabijos spaudimu.
Saudo Arabijos sąjungininkas S.al Hariri sekmadienį perspėjo apie galimas Arabų šalių sankcijas ir pavojų, kuris gali kilti šimtams tūkstančių libaniečių, gyvenančių Persijos įlankos šalyse.
Buvęs premjeras išvardijo sąlygas, kurias Libanas turėtų įgyvendinti tam, kad išvengti sankcijų: „Hezbollah“, Irano remiamas judėjimas ir pagrindinė Libano politinė jėga, priklausanti valdančiajai koalicijai, turi nustoti kištis į regioninius konfliktus, ypač – Jemene.
Šaltinis: „Jie („Hezbollah“) gali padaryti keletą kosmetinių nuolaidų, tačiau jie neįgyvendins Saudo Arabijos sąlygų.“
Anot libaniečių šaltinio, gerai susipažinusio su Saudo Arabijos mąstysena, S.al Hariri interviu „nurodė, kas mūsų laukia, jei nebus pasiektas realus kompromisas. Taisyklės tokios, kaip ir Katare“.
Po S.al Hariri atsistatydinimo Libanas atsidūrė konflikto tarp sunitiškos Saudo Arabijos ir šiitiško Irano eskalacijos centre.
Analitikai mano, kad neagresyvi Saudo Arabijos politika Libano atžvilgiu baigėsi tuomet, kai šaliai vadovauti pradėjo 32 metų amžiaus princas Mohammedas bin Salmanas.
Dabar jis – de facto karalystės lyderis, vadovaujantis kariuomenei, taip pat sprendžiantis ekonominius ir politinius klausimus.
Šaltinių teigimu, Rijadas abejoja, ar Iranas ir „Hezbollah“ ketina įgyvendinti Saudo Arabijos iškeltas sąlygas.
„Jie („Hezbollah“) gali padaryti keletą kosmetinių nuolaidų, tačiau jie neįgyvendins Saudo Arabijos sąlygų“, – sakė gerai „Hezbollah“ mąstymą žinantis šaltinis.
Regioninė „Hezbollah“ galia
Libanietis analitikas Sarkis Naoumas teigia, kad Rijadas nori, jog S.al Hariri sugrįžtų į Libaną ir padarytų spaudimą prezidentui Michelui Aounui užmegzti dialogą bei išsakyti sąlygas dėl „Hezbollah“ regioninių intervencijų.
„Jiems reikia pozicijos, kuri įtiks saudo arabams... Jei saudo arabai nuspręs skirti sankcijas, jie tai padarys“, – sakė S.Naoumas.
S.Naoumas: „Jiems reikia pozicijos, kuri įtiks saudo arabams... Jei saudo arabai nuspręs skirti sankcijas, jie tai padarys.“
S.al Hariri artimas šaltinis teigė, kad po premjero teiginio, jog „reikalai negali tęstis kaip įprasta“, veiksmų turėtų imtis M.Aounas, „Hezbollah“ ir jų sąjungininkai.
„Nebuvo jokių pagražinimų. Sankcijos buvo aiškiai išsakytos. Jie nori, kad Libanas atsiribotų nuo „Hezbollah“ grupuotės“, – tikino šaltinis.
Pirmadienį šaltiniai teigė, kad M.Aounas teigiamai vertino buvusio premjero planus greitai sugrįžti į Libaną.
Saudo Arabijos nepasitenkinimas Libanu, panašu, užvirė po keleto nesėkmių šalies užsienio politikoje.
Rijadas įstrigo 2015-aisiais prasidėjusiame kare prieš Irano remiamus „Houthi“ sukilėlius Jemene.
Saudo Arabija apkaltino Iraną ir „Hezbollah“ remiant „Houthi“. Be to, Iranas kaltinamas ir tuo, kad kiek anksčiau šį mėnesį iš Jemeno Rijado link paleido balistinę raketą.
Dėl „Hezbollah“ ir Irano įsitraukimo į Sirijos konfliktą, jo eiga pakrypo prezidento Basharo al Assado naudai. Savo ruožtu Saudo Arabija šiame pilietiniame kare remia sunitų sukilėlius.
Gerai ginkluotas pajėgas ir vietų Libano parlamente turintis „Hezbollah“ judėjimas – Irano galios regione įrodymas.
Kai kurių analitikų manymu, Teherano revoliucinė gvardija bando panašius judėjimus sukurti Irake ir Sirijoje.
Politiniai šaltiniai teigia, kad į potencialių sankcijų Libanui sąrašą galėtų būti įtrauktas skrydžių draudimas, vizų išdavimo, eksporto ir banko pervedimų nutraukimas.
Kai kurios iš šių sankcijų birželį buvo skirtos Katarui. Vis dėlto jos šaliai kol kas nepadarė didelės įtakos – ji tik dar labiau suartėjo su Iranu.
Nauja Saudo Arabijos politika
Priklausomybė nuo rėmėjų iš užsienio Libane nėra naujiena. Sunitai visada gręžėsi į Saudo Arabiją tikėdamiesi paramos ir finansavimo, o šiitai libaniečiai pagalbos tikėjosi iš Teherano ir „Hezbollah“.
„Libaniečiai visada buvo užsienio galių agentai. Jie pasiima pinigus, švaistosi pažadais, įsipareigojimais ir sudaro aljansus“, – teigė S.Naoumas ir pridūrė, kad kol „Hezbollah“ pildė pažadus, duotus Iranui, sunitų frakcijos nuvylė Rijadą.
S.Naoumas: „Libaniečiai visada buvo užsienio galių agentai. Jie pasiima pinigus, švaistosi pažadais, įsipareigojimais ir sudaro aljansus.“
Iš dalies dėl Irano investicijų į šią grupuotę, „Hezbollah“ dabar vadovauja Libano sostinei, taip pat vaidina lemiamą vaidmenį Sirijoje bei kitose Vidurio Rytų šalyse.
Rijadas Libano atstatymui po 1975–1990 m. pilietinio karo ir Izraelio antpuolių skyrė milijardus dolerių.
Panašu, kad dabar Saudo Arabija, jei jos reikalavimai nebus įgyvendinti, gali rimtai pakenkti Libano ekonomikai ir tokiu būdu susilpninti „Hezbollah“ poziciją namuose ir regione.
Saudo Arabijos sąlygos kelia nerimą tiems libaniečiams, kurie ilgai „Hezbollah“ vertino kaip „valstybę valstybėje“. Jie mano, kad problemos sprendimas nepriklauso nuo vietinių žaidėjų.
„Libanas sumokės, – teigė libaniečių bankininkas. – Saudo Arabija gali daryti tik ekonominį spaudimą... Jie gali skirti sankcijas, kurios pakenks.“
