„Mes buvome laikomi trijose skirtingose vietose – ir Libane, ir Sirijoje. Didelis privalumas tas, kad buvome kartu, ir ši vienybė suteikė mums stiprybės tikėti, kad viskas baigsis laimingai“, – vienas iš buvusių pagrobtųjų Madis Paluoja sakė žurnalistams Talino oro uoste.
„Vienu metu visi gyvenome viename kambaryje su aštuoniais pagrobėjai ir jų aštuoniais „kalašnikovais“, – pridūrė jis.
Praėjus mažiau nei parai po to, kai šie vyrai buvo paleisti Libane, specialus oro bendrovės „Estonian Air“ lėktuvas parskraidino juos iš Beiruto į lietingą Taliną penktadienį prieš 4 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.
Be M.Paluojos, taip pat buvo paleisti Jaanas Jagomagi, Kalevas Kaosaaras, Martinas Metspalu, Andre Pukkas, Priitas Raistikas ir Augustas Tillo.
Pagrobti dviratininkai prašė pagalbos balandį ir gegužę internete paskelbtuose vaizdo pranešimuose
Jie privačiai susitiko su artimaisiais oro uoste, o vėliau kalbėjosi su žurnalistais.
„Mūsų tėvai, sūnūs, vyrai ir broliai laisvi! Šie keturi mėnesiai buvo ilgi ir sekinantys“, – sakoma išlaisvintų estų artimųjų bendrame pranešime.
Tuo tarpu Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pagyrė savo septynių tėvynainių „ištvermę ir valią“.
Septyni turistai iš Estijos buvo pagrobti grasinant ginklais kovo 23 dieną, kai atvažiavo iš Sirijos į Libano rytuose esantį Bekos slėnį.
Vienas Libano policijos pareigūnas sakė AFP, kad pagrobtieji buvo paleisti ketvirtadienio rytą Bekos slėnio miestelyje Sahel al Tajibyje.
Į Taliną atskridę vyrai atrodė atsipalaidavę ir juokavo.
„Kita mano kelionė dviračiu tikriausiai vyks aplink namus, budriai stebint žmonai“, – šypsojosi M.Paluoja.
Tačiau K.Kaosaaras pastebėjo, jog būdami nelaisvėje patyrė kai kurių „įtemptų momentų“, ypač kai pagrobėjai paklausė, ar jie yra žydai arba Danijos piliečiai. Pastarojoje šalyje vienas dailininkas 2005 metais išprovokavo musulmonų įtūžį, paskelbęs karikatūrą, kurioje pavaizduotas pranašas Muhammadas.
Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas, kuris per šią įkaitų daug kartų lankėsi Libane, atskrido į Beirutą asmeniškai palydėti išlaisvintųjų.
„Per savo trumpą vizitą Beirute susitikau su Libano premjeru ir užsienio reikalų ministru. Šis tyrimas dar nebaigtas - bendradarbiausime su Libano pareigūnais, kad surastume visus nusikaltėlius, susijusius su šiuo pagrobimu“, – U.Paetas sakė Taline.
Šią bylą tebegaubia paslapties skraistė, tačiau Libane dėl šio pagrobimo buvo suimti jau devyni žmonės – Libano piliečiai ir užsieniečiai.
Išlaisvintųjų sveikatos būklė iš pažiūros atrodė gera.
Paklaustas, ar su jais buvo gerai elgiamasi, U.Paetas atsakė: „Įkaitų grobime nėra nieko humaniška.“
Estija kreipėsi į kitas Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis, ypač į Prancūziją, prašydama pagalbos, nes vos 1,3 mln. gyventojų turinčios valstybės diplomatinis korpusas Artimuosiuose Rytuose labai mažas.
U.Paetas ketvirtadienį Beirute padėkojo Libano pareigūnams už jų „solidarumą ir palaikymą“.
„Tai buvo gana ilga ir labai rimta tarptautinė operacija bei tyrimas. Daug žmonių prisidėjo prie šio tyrimo, tačiau kol kas negaliu minėti jokių detalių“, – pridūrė jis.
Kaip pranešama, pagrobėjai, kurie, kaip manoma, priklauso menkai žinomai grupuotei „Haraket al Nahda Wal Islah“ (Judėjimas už atsinaujinimą ir reformas), reikalavo sumokėti išpirką.
Pagrobti dviratininkai prašė pagalbos balandį ir gegužę internete paskelbtuose vaizdo pranešimuose. Tyrėjai nustatė, kad pirmasis vaizdo įrašas buvo įkeltas Sirijos sostinėje Damaske.
Šiuose pranešimuose pagrobtieji neperdavė jokių savo pagrobėjų reikalavimų, taip pat nenurodė, kurioje šalyje jie laikomi.
Trečiasis vaizdo įrašas buvo atsiųstas elektroniniu paštu keliems įkaitų artimiesiems birželį.
„Mums nebuvo pranešta, ko nori pagrobėjai, taip pat neturime jokios informacijos, ar jie prašė pinigų, – aiškino M.Paluoja. – Visi tekstai kuriuos perskaitėme vaizdo įrašuose, buvo mums surašyti“.
