Libanas jau mėnesį neturi valstybės vadovo po to, kai spalio pabaigoje baigėsi prezidento Michelio Aouno kadencija.
Parlamentas yra susiskaldęs tarp galingo Irano remiamo „Hezbollah“ judėjimo šalininkų ir jo priešininkų, iš kurių nė vienas neturi aiškios daugumos.
Įstatymų leidėjas Michelis Moawadas, kuris laikomas artimu Jungtinėms Valstijoms, ketvirtadienį sulaukė 37 politikų palaikymo – jam pritrūko balsų iki reikiamos daugumos, o 52 biuleteniai buvo sugadinti, daugiausia „Hezbollah“ remiančių įstatymų leidėjų.
Balsavime dalyvavo tik 111 iš 128 parlamento narių.
Kai kurie parlamento nariai balsavimo biuleteniuose įrašė pajuokiančius pasirinkimus, o vieną balsą atidavė už kairiųjų pažiūrų išrinktąjį Brazilijos prezidentą Luizą Inacio Lula da Silvą.
Parlamentas „nevykdo savo pareigų“, apkaltino Libano pajėgų, krikščionių partijos, kuri priešinasi „Hezbollah“, įstatymų leidėjas Antoine Habchi.
Išrinkti prezidentą, paskirti ministrą pirmininką ir suformuoti vyriausybę gali užtrukti ištisus mėnesius ar net metus.
Libanas negali sau leisti užsitęsusio valdžios vakuumo, šaliai kovojant su finansų krize, kurią Pasaulio bankas pavadino viena didžiausių šiuolaikinėje istorijoje, jos valiutai esant žemumose, gyventojams susiduriant su dažnais elektros tiekimo sutrikimais ir sparčiai didėjant skurdui.
Šalies laikinoji vyriausybė nepajėgia įgyvendinti plataus masto reformų, kurių reikalauja tarptautiniai skolintojai, kad Libanui būtų suteiktos milijardinės gelbėjimo paskolos.
„Hezbollah“ nepritaria M.Moawado kandidatūrai, o Irano remiamos grupuotės lyderis Hassanas Nasrallah praėjusį mėnesį paragino išrinkti prezidentą, kuris būtų pasirengęs pasipriešinti JAV.
M.Moawadas palaiko gerus santykius su Vašingtonu ir ne kartą ragino nuginkluoti „Hezbollah“ – vienintelę grupuotę, kuri po 1975–1990 metų Libano pilietinio karo pabaigos nesudėjo ginklų.
M.Aounas 2016 metais buvo išrinktas po daugiau kaip dvejų metų laikotarpio, kai prezidento postas buvo neužimtas. Parlamentarai dėl konsensuso susitarė tik po 45 nesėkmingų bandymų.
Pagal tradiciją Libano prezidentu tampa krikščionis maronitas, premjeru – musulmonas sunitas, o parlamento pirmininko postą užima musulmonas šiitas.
Tikimasi, kad gruodžio 8 dieną parlamentas susirinks naujam bandymui išrinkti prezidentą.
