S.Hariri ir prezidentas Michelis Aounas trečiadienį apsikeitė kaltinimais, kam tenka atsakomybė už daugelį mėnesių trunkančius nesėkmingus bandymus suformuoti naują vyriausybę, Libanui išgyvenant didžiausią per pastaruosius dešimtmečius finansų krizę.
S.Hariri pranešė, kad siekdamas sumažinti įtampą ketvirtadienį susitiko su M.Aounu, ir paragino „kiek įmanoma greičiau“ suformuoti ministrų kabinetą.
„Bet kokios vyriausybės pagrindinis tikslas šiandien – pirmiausia sustabdyti griūtį pasitelkus Tarptautinio valiutos fondo programą ir atkurti tarptautinės bendrijos pasitikėjimą“ Libanu, sakė jis žurnalistams.
Paskirtasis premjeras informavo, kad pirmadienį vėl susitiks su prezidentu.
Beirutas derybas su TVF pradėjo pernai gegužę, dirbant ankstesnei vyriausybei, tačiau greitai šis procesas įstrigo.
Ta vyriausybė atsistatydino po pernai rugpjūtį Beiruto uoste driokstelėjusio didžiulio sprogimo, nusinešusio per 200 gyvybių ir smarkiai nuniokojusio sostinę.
Libano politinė klasė tebėra smarkiai susiskaldžiusi ir neranda kompromiso, kokia turėtų būti naujojo kabineto sudėtis.
Tarptautiniai donorai reikalauja, kad Libanas greičiau suformuotų naują vyriausybę ir imtųsi didžiulio masto reformų, jei nori gauti žadėtą milijardų dolerių pagalbą.
Vienas prancūzų diplomatinis šaltinis trečiadienį sakė, kad Prancūzija, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys bei Jungtinės Valstijos, padidino spaudimą libaniečių politikams.
Pastarosiomis savaitėmis Libano svaras toliau rekordiškai pigo JAV dolerio atžvilgiu juodojoje rinkoje ir neteko beveik 90 proc. savo vertės, palyginti su prieš pusantrų metų fiksuotu kursu.
Nedidelės grupelės protestuotojų blokavo kelius barikadomis iš degančių padangų, užsidarė kai kurios parduotuvės ir gamyklos, o internete pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip prekybos centruose pirkėjai grumiasi dėl pigesnių dotuojamų maisto produktų.
Ketvirtadienį visoje šalyje duris užvėrė vaistinės, protestuodamos prieš tai, kad negali papildyti atsargų, Libanui jaučiant didelį tvirtos valiutos trūkumą, dėl kurio stringa importas.
Ekonominę krizę dar pagilino dėl koronaviruso pandemijos įvestos karantino priemonės.
