„Tai yra pavojingas sprendimas, kurio pasekmės bus sunkesnės, nei Libanas gali ištverti“, – mano Beirute veikiančio Amerikos instituto politikos profesorius Hilalas Khashanas.
S.Hariri šeštadienį vizito Saudo Arabijoje metu netikėtai paskelbė atsistatydinantis ir apkaltino Iraną ir vyriausybės sąjungininkę Libano grupuotę „Hizbollah“ perėmus jo šalies valdymą bei destabilizuojant padėtį visame regione.
„Hizbollah“ yra Libano vyriausybės dalis, tačiau jos karinis arsenalas didesnis negu visos Libano kariuomenės, o jos įtaka yra gerokai didesnė negu būtų galima spręsti pagal šalies vyriausybėje užimamų postų skaičių.
Libaną jau daugybę metų skaldo nesutarimai tarp stovyklos, kurioje dominuoja šiitiško Irano remiama „Hizbollah“ ir Saudo Arabijos remiamas judėjimas, kuriam vadovauja S.Hariri.
„S.Hariri pradėjo šaltąjį karą, kuris gali peraugti į pilietinį karą, juolab kad „Hizbollah“ Libane kariniu požiūriu yra nepalyginamai galingesnė“, – sakė H.Khashanas.
Panaši politinė priešprieša 2005 metais privedė prie atsistatydinusio premjero tėvo Rafiko Hariri – nepaprastai įtakingo magnato, turtus susikrovusio Saudo Arabijoje, – nužudymo.
Auganti įtampa tarp Irano ir Saudo Arabijos
Tyrimai rodo, kad už minimą nužudymą atsakingas Sirijos prezidento Basharo al Assado režimas ir jo sąjungininkė Libane „Hizbollah“. Po to buvo įvykdyti dar keli prie „Hizbollah“ nusiteikusios stovyklos veikėjų nužudymai. Vėliau įsiplieskė mėnesio trukmės karas tarp „Hizbollah“ ir kaimyninio Izraelio, vyko vidaus susirėmimai, priminę apie siaubingas 1975–1990 metų pilietinio karo dienas.
Po 12 metų Libano politika išlieka tokia pati pragaištingai susiskaldžiusi, tad naujo situacijos paaštrėjimo grėsmė – reali. Pats S.Hariri šeštadienį pareiškė besibaiminantis, kad jį ištiks tėvo likimas.
Apie savo atsistatydinimą jis pranešė tuo metu, kai auga įtampa tarp kažkada regiono pagrindine galybe laikytos Saudo Arabijos ir vis aktyviau politiniu ir kariniu požiūriu regione veikiančio Irano.
Penktadienį S.Hariri susitiko su labiausiai patyrusiu Irano diplomatu Ali Akbaru Velayati, o vėliau išskrido į Saudo Arabiją, kur per vietos televizijos kanalą pranešė atsistatydinantis.
„Atsistatydinimo laikas ir vieta kelia nuostabą, ... tačiau ne pats atsistatydinimas, – sako Beirute veikiančio Šv. Juozapo universiteto politikos profesorė Fadia Kiwane. – Situacija sparčiai vystosi, ir esame pasiekęs lūžio tašką... Gali kilti mirtinas Saudo Arabijos ir Irano susidūrimas. Tokiu atveju dvi pagrindinės stovyklos Libane taip pat susirems.“
Pastarosiomis savaitėms Saudo Arabijos vyriausybės narys Thameras al Sabhanas socialiniuose tinkluose plūdo „Hizbollah“.
„Teroristinė partija („Hizbollah“ – BNS) turi būti nubausta ... ir jai turi būti smogta jėga“, – praėjusį mėnesį rašė jis.
Naujas karas su Izraeliu?
Analitikai mano, kad tai nėra tik vidinis konfliktas, ir neatmeta galimybės, kad „Hizbollah“ gali būti smogta iš išorės. Tai gali padaryti tiesiogiai Saudo Arabija arba šios grupuotės amžinas priešas Izraelis.
„Hariri sako, kad „vyriausybės nebėra, „Hizbollah“ nėra jos dalis“, ... ir taip jis pateisina bet kokį karinį smūgį prieš „Hizbollah“ Libane“, – mano H.Kashanas.
Izraelis ir Libanas kariavo 2006 metais, o dabar Izraelio politikai vėl griežtina savo retoriką ir perspėja, kad šalies kariuomenė rengiasi karui su Libanu.
Naujas karas, nuniokotų infrastruktūrą ir sukeltų katastrofiškų padarinių šaliai, kuri jau ir taip yra smarkiai prasiskolinusi, alinama korupcijos ir sunkiai besitvarkanti su pabėgėlių iš Sirijos antplūdžiu.
