A.H.Dbeibah buvo išrinktas kartu su trijų narių prezidiumu vadovauti vienybės vyriausybei ir vesti šią Šiaurės Afrikos valstybę į gruodžio 24-ąją vykstiančius rinkimus.
Kanadoje išsilavinimą įgijęs inžinierius, kilęs iš Misratos miesto ir įkūręs judėjimą „Libya al-Mostakbal“ („Ateities Libija“), anksčiau, kai šalį valdė diktatorius Muameras Kadhafi, vadovavo Libijos investicijų ir plėtros bendrovei.
Laikinasis premjeras buvo išrinktas per sudėtingą JT vadovaujamą procesą, kurio tikslas – užtikrinti paliaubas Libijoje ir užbaigti ilgiau kaip dešimtmetį besitęsiantį konfliktą.
Naftos turtinga Libija buvo krečiama pilietinio karo nuo NATO paremto sukilimo, per kurį 2011 metais M.Kadhafi buvo nuverstas ir galiausiai nužudytas.
Laikinoji JT pasiuntinė Stephanie Williams, padėjusi organizuoti savaitę trukusias derybas Šveicarijoje, gyrė „istorinę akimirką“.
„Sprendimo, kurį šiandien čia priėmėte, svarba bėgant laikui didės Libijos žmonių kolektyvinėje atmintyje“, – po balsavimo sakė ji.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas savo ruožtu nurodė tikįs, kad buvo pasiektas proveržis ir kad tai „labai gera žinia mūsų pastangoms pasiekti taiką“, kai buvo sudarytas paliaubų susitarimas.
Vašingtonas irgi pasveikino išrinktus laikinosios administracijos pareigūnus.
„Visiškai remiame JT skatinto proceso rezultatus, vesiančius prie stabilios, saugios Libijos ir rinkimų gruodį“, – saka JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.
Naująją Libijos laikinąją vyriausybę taip pat pasveikino Vokietija, Prancūzija, Italija ir Jungtinė Karalystė.
Vis dėlto šių penkių šalių vyriausybių pareiškime perspėjama, kad „vieningoji vykdomoji institucija turės įgyvendinti paliaubų susitarimą“ ir užtikrinti būtiniausias viešąsias paslaugas Libijos žmonėms.
Be to, pažymima, kad administracija turės siekti „reikšmingo susitaikymo“, taip pat spręsti, kaip patenkinti „kritinius nacionalinio biudžeto poreikius ir organizuoti nacionalinius rinkimus“.
Maskva, Libijoje atlikusi svarbų vaidmenį, palinkėjo naujiems lyderiams sėkmės.
„Tikimės, kad nauja Libijos valdžia sėkmingai spręs visus sudėtingus uždavinius pereinamuoju laikotarpiu“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Abejotina įtaka
Pastaruoju metu Libijos šiaurės vakarinę dalį kontroliavo Nacionalinės santarvės vyriausybė (NSV) Tripolyje, o rytinę ir pietinę dalį – Atstovų Rūmai, remiami karinio lyderio Khalifos Haftaro.
2019 metais Kh. Haftaras pradėjo daug mėnesių trukusią karinę kampaniją, mėgindamas atkovoti Tripolį iš NSV remiančių pajėgų, bet pernai buvo vėl nustumtas į rytus. Spalį buvo sudarytas trapus paliaubų susitarimas ir atnaujintos politinės pastangos užtikrinti tvaresnę taiką.
Penktadienį Libijos politinio dialogo forumas, sudarytas iš JT atrinktų 75 delegatų, atstovaujančių plačiam visuomenės sluoksniui, turėjo išrinkti keturis laikinosios administracijos lyderius – premjerus ir tris prezidiumo narius, atstovaujančius kiekvienam iš trijų pagrindinių šalies regionų.
Prezidiumui vadovaus Rytų Libijos diplomatas Mohammadas Younesas Menfi – buvęs ambasadorius, 2019 metais išsiųstas iš Graikijos, Atėnams protestuojant prieš tarpusavio pagalbos susitarimą, sudarytą NSV ir Turkijos.
Jo pavaduotojai bus Libijos pietų regionui atstovaujantis tuaregas Moussa al Koni, taip pat Abdallah Husseinas al Lafi iš vakarinio Zuvaros miesto.
Per galutinį balsavimą A.H.Dbeibah sąrašas 39 balsais prieš 34 įveikė vadovaujamą įtakingo NSV vidaus reikalų ministro Fathi Bashaghos.
F.Bashagha pasveikino laimėtojus ir sakė, kad balsavimas „įkūnijo demokratiją jos gryniausia forma“. NSV vadovas Fayezas al Sarrajas irgi palinkėjo jiems „sėkmės jų misijoje“.
Įtakingas veikėjas Aguila Salehas, rytiniame Tobruko mieste posėdžiaujančio Kh.Haftaro remiamo parlamento pirmininkas, į laikinąjį prezidiumą nebuvo išrinktas.
A.Salehas penktadienį sakė sveikinantis Libijos žmonių pergalę“, suformavus naują vyriausybę.
Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto analitikas Wolframas Lacheris perspėjo, kad A.H.Dbeibah yra „kontroversiška figūra“. Jis sakė nuogąstaujantis, jog jeigu ši vyriausybė „apskritai taps veikianti, jos įtaka tikriausiai liks labai ribota“.
„Naujos vykdomosios valdžios institucijos įtaka rytuose bus labai maža arba jokios“, – pabrėžė jis.
