Sukilėliai, kuriems padeda sausumos taikinius bombarduojančios tarptautinės koalicijos pajėgos, įsiveržė į miestą, pakeliui palikdami virtinę sunaikintų tankų ir karinių automobilių, pasakojo kovos veiksmų zonoje esantys naujienų agentūros AFP korespondentai.
Ant žemės gulėjo mažiausiai dviejų M.Kadhafi ištikimų pajėgų karių lavonai, kuriuos fotografavo susirinkę praeiviai. Ant vietos mečetės ir daugelio namų matėsi intensyvaus artilerijos apšaudymo žymės, o sukilėliai džiūgavo, šaudė į orą ir skandavo „Dievas yra visų didžiausias“.
Režimui ištikimos pajėgos įsitvirtino Adždabijoje po nesėkmingo žygio į sukilėlių sostine tapusį Bengazio miestą, kurį nutraukė pirmieji koalicijos oro antskrydžiai. Įvykių liudininkai kaltino karius smurtu prieš miesto gyventojus.
34 metų Ibrahimas Salehas pasakojo AFP: „Tankai be paliovos šaudė į namus. Ištisas dienas negalėjau išeiti iš savo namo. Nebuvo, vandens, kuro, ryšio; kai žmonės išeidavo ieškoti kuro, į juos būdavo šaudoma.“
„Koalicijos antskrydžiai vyko vakar ir užvakar. Buvo atakuojama iš oro, o revoliucionieriai vėliau atėjo ir išlaisvino miestą“, – pridūrė jis.
Adždabija tapo pirmuoju miestu, vėl perėjusiu į sukilėlių rankas nuo kovo 19 dienos, kai Vakarų šalių pajėgos pradėjo Jungtinių Tautų (JT) sankcionuotus karinius smūgius, siekiant nutraukti M.Kadhafi ištikimų pajėgų puolimus prieš civilius gyventojus.
Tuo tarpu sostinės Tripolio rytiniame priemiestyje įsikūrusią karinę bazę šeštadienį paryčiais sudrebino bent trys galingi sprogimai, kai koalicija suintensyvino antskrydžius prieš M.Kadhafi pajėgas.
Per šiuos smūgius Tadžuros kariniame miestelyje užsiliepsnojo radiolokatorių stotis. „Rajoną vienas po kito sudrebino trys sprogimai“, – pasakojo vienas vietos gyventojas, pridūręs, kad sprogimų bangos išdaužė namų langus.
M.Kadhafi dalija ginklus savanoriams
Pasak JAV pareigūnų, nesiliaujantis spaudimas M.Kadhafi ir jos sąjungininkams pradeda duoti rezultatų, bet veteranas Libijos lyderis pradėjo dalyti ginklus savanoriams. „Šiandien gavome pranešimų, kad jis ėmėsi apginkluoti vadinamuosius savanorius, kad jie kautųsi su opozicija“, – sakė JAV viceadmirolas Williamas Gortney.
Manoma, kad lig šiol M.Kadhafi pajėgų branduolį sudarė sukarintos organizacijos, kurioms vadovauja jo sūnūs, taip pat samdiniai iš kitų Afrikos šalių, kurie kovėsi su prastai ginkluotomis, tačiau ryžtingai nusiteikusiomis opozicijos pajėgomis.
JAV prezidento Baracko Obamos administracija įsitikinusi, kad JT rezoliucija, suteikusi tarptautinei koalicijai teisę imtis karinės intervencijos Libijoje, yra pakankamai „lanksti“.M.Kadhafi „praktiškai neteko priešlėktuvinės gynybos; jam taip pat vis sunkiau vadovauti sausumos pajėgoms ir jas aprūpinti“, – W.Gortney aiškino po JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos karinių pajėgų smūgių, vykdomų pagal JT suteiktą mandatą.
„Jo oro pajėgos negali skraidyti, jo karo laivai lieka uostuose, jo šaudmenų sandėliai naikinami; griaunami ryšių bokštai, vadaviečių bunkeriai tampa beverčiai“, – pridūrė kariškis.
M.Kadhafi artilerija vėl apšaudė sukilėlių kontroliuojamą Misratos miestą, esantį už 214 kilometrų į rytus nuo Tripolio. Per šį apšaudymą penktadienio vakarą žuvo viena moteris ir jos keturi vaikai, vienas liudininkas sakė AFP.
„Artilerija šaudo nuo ketvirtadienio vakaro, – pasakojo liudininkas, su kuriuo pavyko susisiekti telefonu. – Jie šaudo į viską, kas juda.“
Jis pridūrė, kad trečiame didžiausiame Libijos mieste nėra vandens, elektros, baigiasi atsargos, gyventojai slapstosi savo namuose.
NATO paskyrė Kanados generolą leitenantą Charles Bouchardą vadovauti 28 šalių karinio bloko operacijoms Libijoje, palaikant neskraidymo zoną ir ginklų tiekimo embargą. Ch.Bouchardas taip pat vadovaus visoms kitoms karinėms operacijoms, jeigu Aljansas sutiks visiškai perimti vadovavimą iš tarptautinės koalicijos.
Tuo tarpu Libijos sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnas Khaledas Omaras sakė žurnalistams, kad per keturias koalicijos aviacijos smūgių dienas (nuo sekmadienio iki trečiadienio) žuvo 114 žmonių, dar 445 buvo sužeisti. K.Omaras nurodė, kad Tripolyje ir jo priemiesčiuose žuvo 104 žmonės, dar dešimt žuvo M.Kadhafi gimtajame mieste Sirte, esančiame už maždaug 600 kilometrų į pietus nuo sostinės.
JAV ir NATO svarsto galimybę apginkluoti Libijos opoziciją (papildyta 14.05 val.)
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai svarsto galimybę parūpinti ginklų Libijos opozicijai, šeštadienį paskelbė dienraštis „The Washington Post“.
JAV prezidento Baracko Obamos administracija įsitikinusi, kad JT rezoliucija, suteikusi tarptautinei koalicijai teisę imtis karinės intervencijos Libijoje, yra pakankamai „lanksti“ ir tikriausiai leistų tokio pobūdžio pagalbą, nurodė laikraštis, remdamasis neįvardytais JAV ir Europos šalių pareigūnais.
Sostinės rytiniame priemiestyje Tadžuroje esanti karinė bazė taip pat liepsnojo po trijų galingų sprogimų.Kaip rašo „The Washington Post“, neseniai iš Libijos atšauktas JAV ambasadorius Gene'as Cretzas sakė, jog Vašingtono administracijos pareigūnų diskusijos apima „visą gamą“ klausimų dėl „potencialios pagalbos, kurią mes galime pasiūlyti – tiek nemirtinoje, tiek mirtį nešančioje pusėje“. Tačiau kol kas jokių sprendimų nepriimta, pabrėžė laikraštis.
Tuo tarpu Prancūzija pritaria planams apmokyti ir apginkluoti sukilėlius, nurodoma pranešime.
B.Obama pirmadienį kreipsis į tautą, informuodamas apie savo strategiją Libijoje, penktadienį paskelbė Baltieji rūmai. Penktadienį JAV vadovas su veiksmais Libijoje taip pat supažindino Kongreso lyderius. Tuo tarpu koalicijos pajėgos surengė naujų aviacijos ir raketų smūgių prieš Libijos režimo pajėgas.
Penktadienio vakarą sąjungininkų karo lėktuvai dalyvavo reiduose prieš taikinius Zlitano mieste, esančiame už 160 kilometrų į rytus nuo Tripolio, taip pat vakariniame al Vatijos regione, pranešė Libijos valstybinė televizija.
Sostinės rytiniame priemiestyje Tadžuroje esanti karinė bazė taip pat liepsnojo po trijų galingų sprogimų.
Britų teisingumo ministras perspėja apie Lokerbio katastrofos pakartojimo galimybę
M.Kadhafi gali keršyti britams dėl jų dalyvavimo koalicijos pajėgų operacijoje, mano Didžiosios Britanijos teisingumo sekretorius Kennethas Clarke'as.
Interviu britų laikraščiui „The Guardian“ jis sakė, kad „britai turi neužmiršti M.Kadhafi būdo ir Lokerbio“.
„JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje nieko nesakoma apie M.Kadhafi nušalinimą, bet, jeigu jis liks valdžioje, jis ims keršyti“, – pažymėjo K.Clarke'as.
„Laimei, aš dirbu ne užsienio politikos žinyboje, tad ne per daug jaudinuosi dėl savo pastabų. Tačiau aš nesu visiškai įsitikinęs, kad kiekvienas iš mūsų žino, kur mes dabar einame“, – sakė jis.
Taip jis kalbėjo tuo metu, kai „Guardian ICM“ surengta nuomonių apklausa parodė, kad vis daugiau britų nepritaria karo veiksmams Libijoje – tokių buvo 42 procentai apklaustųjų, o pritariančių buvo 36 proc.
K.Clarke'as anksčiau yra pasireiškęs kaip Vakarų šalių dalyvavimo Bosnijoje ir Hercegovinoje priešininkas, taip pat invazijos į Iraką kritikas.
1988 metų gruodžio 21 dieną virš Škotijos miestelio Lokerbio buvo susprogdintas JAV oro bendrovės „PanAm“ lėktuvas, žuvo 259 lėktuvu skridusieji ir 11 žmonių ant žemės. Tyrimas parodė, kad šio teroro akto pėdsakai siekė Tripolį.
