Po jaudinančios akimirkos Rygos istoriniame centre esančioje juridinėje kontoroje sidabriniais žiedais pora apsikeitė pagrindinėje miesto bibliotekoje surengtame vakarėlyje ir nepraranda vilties apsikeisti auksiniais žiedais, jei ir kai Latvija įteisins tos pačios lyties asmenų santuokas.
„Esame kartu penkerius su puse metų... todėl mums tai daugiausia praktinis dalykas“, – sakė M.Ringo, pažymėdamas, kad, pavyzdžiui, naujasis įstatymas suteiks daugiau teisių net ir sveikatos apsaugos įstaigose.
J.Locsą ir M.Ringo su nauju partnerystės statusu pasveikino ir Latvijos Respublikos teisingumo ministrė Inese Libiņa-Egnere, kuriai vadovaujant buvo parengtas partnerystės reglamentavimas, pažymėjo latvių leidinys „TVNET“.
Latvijoje, kurios įstatymų leidėjai 2005 m. pakeitė konstituciją ir nustatė, kad santuoką gali sudaryti tik vyras ir moteris, homoseksualumas tebėra daug diskusijų susilaukianti tema.
Praėjusių metų lapkritį Latvijos parlamentas balsavo už oficialų tos pačios lyties asmenų civilinių sąjungų įteisinimą po to, kai 46 tos pačios lyties asmenų poros sėkmingai kreipėsi į teismus, siekdamos, kad įstatymai jas pripažintų kaip šeimos narius.
Tai leido tokios sąjungos partneriams turėti teisę lankytis ligoninėje, taip pat suteikė kai kurias mokesčių ir socialinės apsaugos lengvatas. Tačiau jie negali įsivaikinti vaikų ir toliau susiduria su paveldėjimo problemomis.
Latvijos judėjimo „Dzīvesbiedri“ vadovas, aktyvistas Kasparas Zalitis pažymėjo, kad keliuose notarų biuruose, kuriuose pagal naująjį įstatymą registruojamos civilinės sąjungos, nusidriekė eilės tos pačios lyties porų, norinčių kuo greičiau užregistruoti savo santykius.
„Partnerystės įvedimas Latvijoje yra svarbus žingsnis link lygesnės, įtraukesnės ir empatiškesnės visuomenės, kurioje kiekvienas žmogus jaučiasi vertinamas ir gali išnaudoti savo potencialą tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.
Teisės į partnerystę įvedimas yra svarbus signalas, kad visos šeimos Latvijoje yra saugomos, vertinamos ir pripažįstamos. Tai nepaprastai svarbu žmonėms, kurie dažnai likdavo nematomi valstybei ne tik praktiniuose kasdieniuose reikaluose, bet ir emociškai. Šis ilgai lauktas momentas teigiamai pakeis daugelio žmonių gyvenimus“, – kalbėjo K.Zalitis.
Nuo liepos 1 d. du suaugę žmonės, kuriuos sieja artimi asmeniniai santykiai, kurie veda bendrą ūkį ir ketina rūpintis vienas kitu, gali įregistruoti savo santykius pas notarą sudarydami partnerystės sutartį.
Įregistravus partnerystę, partneris turės teisę priimti sprendimus, susijusius su kito partnerio gydymu, jei jis negali savimi pasirūpinti, arba laisvai išreikšti savo valią, gauti socialines garantijas, pavyzdžiui, gauti partneriui apskaičiuotas, bet iki jo mirties neišmokėtas pensijos sumas, taip pat gauti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą už abipuses dovanas ir paskolas.
Pokyčiai Latvijoje reiškia, kad šiuo metu liko tik penkios Europos Sąjungos šalys, kuriose tos pačios lyties asmenys negali registruoti civilinių sąjungų: Bulgarija, Lietuva, Lenkija, Rumunija ir Slovakija.
Praėjusių metų gegužę Latvijos parlamentas išrinko prezidentą Edgarą Rinkevičių pirmuoju atvirai homoseksualiu valstybės vadovu Europos Sąjungoje, nors dar 2019 m. Eurobarometro apklausoje 45 proc. latvių teigė, kad jiems būtų nepatogu turėti homoseksualų ar biseksualų aukšto rango pareigūną.
„Teko nueiti ilgą kelią, kol buvo imtasi tinkamų veiksmų. Sveikinu visus, kurie dirbo prie šių pokyčių!“ – E.Rinkevičius rašė socialiniame tinkle „X“.
Latvijoje pasiūlymas dėl partnerystės teisių iš pradžių buvo vertinamas prieštaringai, tačiau 2020 metais sulaukė postūmio, kai jam pritarė katalikų arkivyskupas Zbignevas Stankevičius.
Tais pačiais metais Latvijos aukščiausiasis teismas nusprendė, kad nesusituokusios poros turi teisę į valstybės pripažinimą.
Visgi naujoji civilinė partnerystė neturi tokių pačių teisinių sąlygų kaip santuoka.
Jie registruojami tik pas notarą, o ne religinių ar civilinių institucijų tvarkomuose registruose.