Kita vertus, 2013-uosius galima laikyti simboliniais metais dvišalių santykių istorijoje, nes Lietuva sulaukė istorinio Izraelio prezidento Shimono Pereso vizito. Abi valstybės pastaraisiais metais jau buvo suaktyvinusios politinį, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą, o aukštų pareigūnų vizitai tapo reguliarūs. Dėl šių priežasčių išaugo ir Izraelio žiniasklaidos dėmesys Lietuvai.
Nemenko dėmesio susilaukė gegužę įvykęs Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus vizitas Izraelyje. Lietuvos spaudoje jis susilaukė dviprasmiškų vertinimų dėl ministro pastabos apie galimą Izraelio prekių žymėjimą ar net jų boikotą ES.
„The Jerusalem Post“ pristatydamas ministro vizitą pabrėžė, kad Lietuva yra viena labiausiai Izraelį remiančių valstybių tarp ES narių.
Šie ministro žodžiai Lietuvoje buvo pristatomi kaip akibrokštas, tuo tarpu Izraelio žiniasklaidoje jie susilaukė daugiau interneto komentatorių dėmesio, nei polemikos straipsniuose. Antai „The Jerusalem Post“ pristatydamas ministro vizitą pabrėžė, kad Lietuva yra viena labiausiai Izraelį remiančių valstybių tarp ES narių.
Palankiai apie Lietuvą atsiliepiama ir Valstybės dienos proga parengtame straipsnyje, kuriame kalbamasi su Lietuvos ambasadoriumi Izraelyje Dariumi Degučiu. Straipsnio autorius Herbas Keinonas pabrėžė, kad Lietuva ir Izraelis puikiai bendradarbiauja ne tik dvišaliu lygmeniu, bet ir tarptautinėse organizacijose. Anot autoriaus, žinant, kaip skeptiškai Izraelio atžvilgiu yra nusiteikusios kai kurios Vakarų Europos valstybės, Lietuvą galima laikyti viena iš draugiškiausių Europos valstybių.
Kitas dvišalių santykių dėmuo – ekonominis bendradarbiavimas. Pristatant Lietuvos ūkio ministro Evaldo Gusto apsilankymą lapkritį, Izraelio spaudoje pažymima, kad nuo 2010 m. dvišalė prekyba ir turizmas išaugo dvigubai, Izraelio kompanija „Wix.com“ atidarė savo biurą Lietuvoje, o nuo 2013 m. spalio atsirado tiesioginis skrydis iš Vilniaus į Tel Avivą.
Taip pat pabrėžiamas augantis Lietuvos ir Izraelio verslininkų bendradarbiavimas: spalį septyniolika Lietuvos startuolių (start-up) dalyvavo konferencijoje Izraelyje, aštuoni Lietuvos startuoliai šiuo metu derasi su Izraelio investuotojais.
Anot straipsnio autoriaus Nivo Eliso, Izraelis taip pat turįs ko pasimokyti iš Lietuvos, kurioje įmonę užregistruoti galima du tris kartus greičiau, tai darant internetu.
Anot straipsnio autoriaus Nivo Eliso, Izraelis taip pat turįs ko pasimokyti iš Lietuvos, kurioje įmonę užregistruoti galima du tris kartus greičiau, tai darant internetu. Pažymima, kad dėl šios priežasties verslo sąlygų lengvumo indekse Izraelis nukritęs į 35, tuo tarpu Lietuva šoktelėjusi į 17 vietą.
Didelio Izraelio žiniasklaidos dėmesio susilaukė ir Seimo svarstomas siūlymas leisti ritualinį gyvulių skerdimą, kuris atitiktų žydų ir musulmonų tradicijas. Toks skerdimas nuo sausio yra uždraustas Lenkijoje, kurioje dėl šios priežasties mėsos eksportas sumažėjo 500 milijonų JAV dolerių. Pabrėžiama, kad toks leidimas paskatintų mėsos eksportą iš Lietuvos į Izraelį ir arabų valstybes. „The Times of Israel“ cituoja Europos rabinų konferencijos prezidentą rabiną Pinchas Goldschmidtą, kuris sveikina LR Seimo daromus žingsnius bei ragina kitas valstybes pasekti Lietuvos pavyzdžiu.
Visi šie ir panašūs bendradarbiavimo pavyzdžiai skatina ir trečiąjį veiksnį – žmonių ir kultūrų pažinimą, kuriam Izraelio spauda skiria daug dėmesio. Izraelyje gyvena apie 200 000 piliečių, save kildinančių iš Lietuvos.
Daug jų yra žinomi politikos, verslo ir kultūros atstovai. Litvakais save laiko Izraelio prezidentas Peresas, ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, buvęs gynybos ministras Ehudas Barakas ir daugelis kitų. Nenuostabu, kad viena dažniausiai pasitaikančių Izraelio spaudoje temų apie Lietuvą yra įspūdžiai iš „Šiaurės Jeruzalės“, kuri yra geografiškai tolima, tačiau labai artima dėl istorinių aplinkybių.
Litvakais save laiko Izraelio prezidentas Peresas, ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, buvęs gynybos ministras Ehudas Barakas.
Apsilankymas protėvių žemėje ir pasivaikščiojimas po vietoves, kuriose kadaise gyveno proseneliai ar seneliai, yra dažnas leitmotyvas Izraelio spaudoje.
Dažnu atveju čia persipina mišrūs jausmai: prisiminimai apie didžią litvakų kultūrą, Holokaustą Lietuvoje, galiausiai įspūdžiai apie šiuolaikinę Lietuvą, kuri yra visai kitokia nei išlikusiuose rašytiniuose prisiminimuose ar buvo įsivaizduota iki apsilankymo šalyje.
Anot „The Jerusalem Post“ vyriausiojo redaktoriaus Steve‘o Linde, kurio abu seneliai yra kilę iš Lietuvos, apsilankymas vietovėse, kuriose anksčiau gausiai gyveno žydai, neišvengiamai asocijuojasi su Holokaustu, tačiau kartu tai ir pilna įspūdžių nauja patirtis.
„Daugelis sutiktų lietuvių buvo mandagūs, malonūs ir svetingi, ypač kai sužinojo, kad mes atvykome iš Izraelio. [...] Šiandieninė Lietuva su savo artimais ryšiais su Izraeliu ir JAV, atrodo, nuoširdžiai rūpinasi savo maža žydų bendruomene ir skatina izraeliečius bei litvakus ją aplankyti“, – teigiama straipsnyje.
Panašius jausmus išsako ir Lilit Vagner, Lietuvą kartu su šeima palikusi 1957 m., būdama ketverių: „Atvykau į Vilnių praėjus penkiasdešimt šešeriems metams, saulėtą dieną, skambant muzikai ir šimtams žmonių išėjus į pagrindinę Vilniaus gatvę – Gedimino prospektą – švęsti „Sostinės dienos“. Aš norėjau pamatyti savo namą, kuriame gyvenau keturis metus, stovintį šalia upės ir netoli aikštės, kurioje kasmet būdavo įžiebiama Kalėdų eglė. Šiuolaikinis Vilnius – stilingas ir jaukus“.
Panašius jausmus išsako ir Lilit Vagner, Lietuvą kartu su šeima palikusi 1957 m., būdama ketverių: „Atvykau į Vilnių praėjus penkiasdešimt šešeriems metams. Aš norėjau pamatyti savo namą, kuriame gyvenau keturis metus, stovintį šalia upės ir netoli aikštės, kurioje kasmet būdavo įžiebiama Kalėdų eglė. Šiuolaikinis Vilnius – stilingas ir jaukus“.
Apskritai didesni sentimentai Lietuvai reiškiami tų autorių, kurie į Izraelį išvyko patys sovietmečiu ir kuriems Lietuva asocijuojasi su jaunyste: „Sovietiniais metais mes daug ko nespėjome. Asmeniškai man nepasisekė pabūti vietose, kurių pavadinimai skamba kaip muzika: Druskininkai, Palanga, Kaunas... Ir štai, baigiantis šiai vasarai, aš praleidau kelias dienas Gintaro šalyje, pagaliau išpildydamas jaunystės svajonę“.
Didėjantis turistų srautas iš Izraelio liudija ne tik norą atvykti į Lietuvą ir pamatyti vietas, susijusias su Lietuvos žydų praeitimi ar asmenine istorija, bet ir siekį pažinti europietišką, šiuolaikišką šalį, kurioje galima pasigrožėti Vilniaus senamiesčiu ir jo bažnyčių bokštais, apsilankyti Nidoje, Kuršių nerijoje, skaniai pavalgyti bei, žinoma, įsigyti gintaro.
Populiariausio Izraelio kelionių naujienų internetinio puslapio „Lametayel“ autorius Avitalis Israelis, reziumuodamas savo apsilankymą Lietuvoje, teigia: „Mano žinios apie Lietuvą iki kelionės – Holokaustas, komunizmas, krepšinis ir Vilniaus Gaonas. Atvykęs į Lietuvą atradau svetingą šalį, žalią kraštovaizdį, pilis ir ežerus, gražią sostinę, žemas kainas; šalį, kurios praeitis nebuvo lengva, tačiau valstybę, turinčią didelį potencialą turizmo srityje“.
Vertinant suaktyvėjusio Izraelio pareigūnų dėmesio Lietuvai priežastis, būtina atsižvelgti į kelis esminius momentus. Pirma, Izraelis yra šalis, kuri iš tarptautinės bendruomenės, o ypač iš Europos, susilaukia daug kritikos dėl savo saugumo ir užsienio politikos. Besitęsiantis konfliktas su palestiniečiais lemia, kad šalys, kurios tarptautinėse organizacijose (pirmiausia JTO) laikosi nepripažinimo ar neutralios pozicijos Palestinos atžvilgiu, dažniausiai susilaukia draugiško Izraelio politikų dėmesio.
Kita priežastis – išaugęs Lietuvos matomumas tarptautinėje politikoje, pradedant pirmininkavimu ES Tarybai ir baigiant JTO ST nenuolatine naryste, didina jos patrauklumą vizitams tų politikos lyderių, kurie siekia atsidurti dėmesio centre ar iškelti savo turimas problemas ir bandyti jas išspręsti per tarptautines organizacijas.
Galiausiai, Izraelio spauda turi bruožų, kurie yra artimi posovietinių šalių žiniasklaidai. Esamos vidaus problemos čia dažnai yra pristatomos ir išryškinamos pasitelkiant kontrastuojančius teigiamus pavyzdžius iš tolimojo-artimojo užsienio.
Atidžiau panaršę publikacijas Izraelio žiniasklaidoje, atrastume ir tokių pavyzdžių, kuriuose Lietuvos santykis su tragiška žydų Katastrofa šiandieniniam Izraelio skaitytojui būtų pateikiamas kaip siektinas pavyzdys, derinantis praeities atmintį su dabarties gyvenimo realijomis.
Prisimenant įtaigius Pereso žodžius vizito Lietuvoje metu: „Praeitis yra mirusi, o ateitis – gyva. Praeities pakeisti neįmanoma, o ateitį kuriame kasdien.“
Šis tekstas publikuotas žurnale „Naujasis Židinys-Aidai“ nr. 8.
