„Viliamės, kad iki spalio vidurio Lietuvos gyventojai galės keliauti be vizų. Jūs to nusipelnėte“, – po susitikimo teigė G.Bushas.
Lietuvos valstybės saugumo departamento ir JAV Teroristų stebėjimo centro susitarimas dėl keitimosi informacija apie žinomus ar įtariamus teroristus buvo pasirašytas pirmadienį, Vilniuje. Šis dokumentas yra paskutinis iš susitarimų, būtinų Lietuvai siekiant bevizio režimo su JAV. Tokius susitarimus yra pasirašiusios ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, teigiama Prezidentūros pranešime spaudai.
„Labai svarbu ir simboliška, kad šiandien buvo pasirašytas paskutinis teisinis dokumentas, kuris netolimoje ateityje Lietuvos piliečiams atvers galimybes laisvai keliauti į JAV. Dėkoju prezidentui G.Bushui už jo lyderystę ir nuoseklią administracijos veiklą. Neabejoju, kad bevizis režimas dar labiau suartins mūsų žmones, atvers naujų galimybių ekonominiam ir kultūriniam bendravimui“, – teigė V. Adamkus.
Prezidentas viliasi, kad tolesni santykiai su JAV, nepaisant to, kuris kandidatas (B.Obama, J.MacCainas), taps JAV prezidentu, bendradarbiavimo pagrindai liks stiprūs ir tai nepasikeis.
Pasirašytas susitarimas prisidės prie abiejų valstybių nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo kovos su terorizmu srityje. Juo nustatoma keitimosi ir naudojimosi informacija apie teroristus tvarka.
Rugsėjo 26 dieną Vašingtone buvo parafuotas Lietuvos ir JAV Vyriausybių susitarimas dėl glaudesnio bendradarbiavimo nusikaltimų prevencijos ir kovos su jais srityje. Juo abi šalys – partnerės sustiprina teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, siekdamos užtikrinti keliaujančiųjų ir kelionių saugumą, keisdamosi informacija apie saugumui grėsmę galinčius kelti asmenis.
Rinkimai Baltarusijoje – nedemokratiški
Per susitikimą prezidentai aptarė ir situaciją Ukrainoje bei Gruzijoje, Baltarusijoje įvykusius rinkimus.
Pasak V.Adamkaus, jie buvo nedemokratiški ir kad toliau būtina ieškoti kelių demokratijai šioje šalyje stiprinti.
„Nieko naujo neįvyko. Vakar surengti rinkimai neatitiko demokratiniams rinkimams keliamų reikalavimų, nors pastangų tokius rinkimus surengti būta. Ar jos buvo nuoširdžios, matysime ateityje, – sakė Lietuvos vadovas. – Tačiau reikia tęsti dialogą su Baltarusija ir svarstyti įvairias galimybes, kaip kad vizų režimo Baltarusijos žmonėms supaprastinimas bei ekonominių sankcijų atšaukimas“.
Rusijos elgesys verčia nerimauti
Per susitikimą kalbėta ir apie santykius su Rusija.
JAV Prezidentas G. Bushas padėkojo V.Adamkui už jo svarbų vaidmenį ir tvirtą lyderystę remiant demokratines reformas Lietuvos ir Europos Sąjungos Rytų Kaimynystėje.
V.Adamkus pažymėjo, kad Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, siekia gerų ir konstruktyvių santykių su Rusija, kurie būtų grindžiami abipuse pagarba ir tarptautinės teisės principais. Tačiau, pasak Lietuvos vadovo, Rusijos elgesys su savo kaimynais kelia nerimą.
Rusijos ir buvusių Sovietų Sąjungos respublikų bei Vakarų valstybių santykiai akivaizdžiai pablogėjo po Rusijos karo su Gruzija šių metų rugpjūtį. Įtampa tarp valstybių tvyro jau seniai dėl prieigos prie Rusijos kontroliuojamų energijos šaltinių.
Maskva ne kartą kaltinta naudojanti energijos šaltinius, nuo kurių ypač priklauso Europa, savo politiniams tikslams pasiekti. Dažnai teigta, kad Rusija „užsuka dujotiekio čiaupus“ Kremliaus atžvilgiu kritiškai nusiteikusiose valstybėse.
Lietuva, atkūrusi savo nepriklausomybę 1991 metais ir 2004-aisiais įstojusi į Europos Sąjungą bei NATO, akivaizdžiai nesutaria su Rusija nuo 2006 metų rugpjūčio, kai Rusijos naftos monopolininkė „Transneft“ nutraukė naftos tiekimą vieninteliam šalies rafinavimo fabrikui. Tiekimai Europai trumpam buvo nutraukti 2006 metų sausį, iškilus ginčams tarp Rusijos ir Ukrainos dėl dujų kainos.
Rusija tąkart pareiškė norinti suderinti dujų tiekimo kainas Ukrainai su kitų Europos valstybių mokamomis kainomis.
Prisidėdamos prie įtampos, Lietuva ir Ukraina entuziastingai palaiko Gruzijos prisijungimą prie NATO. Vašingtonas šiuo klausimu yra tokios pačios pozicijos, nepaisydamas įnirtingo Rusijos priešinimosi šiai idėjai.
Be to, Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke, V.Juščenko praėjusią savaitę atkreipė dėmesį į Rusijos spaudimą užkirsti kelią Ukrainos prisijungimui prie NATO, užsimindamas apie Maskvos „šantažą ir grasinantį žodyną“.
Tačiau politiniai neramumai Ukrainoje iškėlė abejonių dėl pro-vakarietiškos koalicijos išlikimo šioje šalyje ir įžiebė kalbas apie galimus pirmalaikius rinkimus, galinčius niekais paversti šalies pastangas integruotis į Vakarus.
Analitikų teigimu, Ukraina galėtų tapti kitu Maskvos taikiniu, pastarajai nusprendus pamankštinti ne vien diplomatinius raumenis buvusios Sovietų Sąjungos įtakos zonoje.
Be to, Kijevas ir Maskva intensyviai kovoja dėl Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno, šiuo metu dislokuoto Sevastopolyje, likimo. Pagal pasirašytą susitarimą, Rusijai suteiktas leidimas Kryme dislokuoti savo karinį laivyną iki 2017 metų. V.Juščenka pareiškė, kad sutartis su Maskva pratęsta nebus ir kad Ukraina reikalaus Rusijos laivyno pasitraukimo iš Sevastopolio.
Kijevas įsiutino Maskvą per konfliktą su Gruzija, kai įvedė apribojimus uosto naudojimui po to, kai laivai, dislokuoti Sevastapolio uoste, buvo panaudoti prieš Gruziją – artimą Ukrainos sąjungininkę.
