Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) duomenimis, 2007 metais iš beveik 12 tūkst. mirusių darbingo amžiaus šalies gyventojų gyvybę apsidraudę buvo 289 gyventojai, trečdaliu daugiau nei 2006 m.
Jų artimiesiems buvo išmokėta beveik 6,4 mln. litų draudimo išmokų t. y. vidutiniškai kiek daugiau nei 22 tūkst. litų kiekvieno mirusiojo artimiesiems. Dar 235 mirusiųjų artimiesiems buvo išmokėta kiek daugiau nei 386 tūkst. litų pagal gyvybės rizikos draudimo sutartis. Viso gyvybę buvo apsidraudę vos daugiau nei 4 proc. darbingo amžiaus mirusiųjų.
„Gyvybės draudimas tampa itin svarbus, kai miršta šeimos maitintojas, ypač finansinės krizės laikotarpiu, kai galimybės šeimai pasiimti vartojamąją paskolą ir išgyventi sunkųjį laikotarpį, kol atsistos ant kojų, praktiškai lygios nuliui. Be to, darbą susirasti nebėra taip paprasta kaip prieš keletą metų, todėl šeimos maitintojo mirtis yra ne tik skaudi netektis, bet gali būti ir šeimos finansinio nepritekliaus priežastis, ypač tiems, kurie turi finansinių įsipareigojimų“, – sakė LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.
A.Bakšinsko teigimu, nors tarp mirusių žmonių apsidraudusiųjų skaičius pamažu didėja, tačiau lyginant sumas, kurioms draudžiamasi, galima tvirtinti, kad gyventojai nepakankamai įvertina infliaciją bei pasikeitusią finansinę situaciją – 2007 metais vidutinė išmoka buvo tik 10 proc. didesnė nei 2006 m. Gyvybės draudimo išmokos dydį lemia besidraudžiančio asmens pasirinkimas sudarant sutartį.
Didžioji dalis mirusiųjų 2007 metais ir turėjusių draudimą buvo vyrai (367), gyvybę apsidraudusių moterų buvo beveik 2,5 karto mažiau (157). Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. mirusių vyrų skaičius vos 5 proc. viršijo moterų.
Didžiausias apsidraudusiųjų procentas (13,8 proc.) buvo tarp 30–40 m. amžiaus žmonių, kurių mirties priežastis buvo piktybiniai navikai, ir tarp 20–30 m. žmonių, kurių mirties priežastys – išorinės, tokios kaip avarijos ir pan. (7,02 proc.).
Didžiausias skaičius apsidraudusiųjų tarp darbingo amžiaus žmonių buvo 40–50 metų ir 50–60 metų (267). Šiose amžiaus grupėse tarp darbingo amžiaus žmonių ir vyrauja didžiausias mirtingumas.
Pasak A.Bakšinsko, pastebima ryški tendencija, kad kiekvienais metais vis daugiau mirusių darbingo amžiaus žmonių būna apsidraudę gyvybę.
„Pavyzdžiui, nuo 2005 metų mirusių žmonių skaičius, kurie turėjo gyvybės draudimą, padidėjo 40 proc. ir ši augimo tendencija turėtų išlikti. Vis dėlto įvertinus mirtingumo tarp darbingo amžiaus žmonių didėjimo tendencijas bei palyginus mažą gyvybę apsidraudusių gyventojų dalį, akivaizdu, kad žmonės nepakankamai galvoja apie apsaugą nelaimės atveju. Kai atsitinka nelaimė, paprastai jau būna per vėlu, todėl apie gyvybės draudimą reikėtų pagalvoti jau šiandien“, – komentavo A.Bakšinskas.
Per pirmuosius devynis 2008 metų mėnesius 202 mirusiųjų artimiesiems gyvybės draudimo bendrovės išmokėjo beveik 4,5 mln. litų.
