Apie tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su SEB banko prezidento patarėju, ekonomistu Gitanu Nausėda, Lietuvos ambasadoriumi Graikijoje Alfonsu Eidintu ir Lietuvoje gyvenančiu graiku, virtuvės šefu Fotios Tsevas.
– Pone Fotios, kodėl graikai balsavo už šitą partiją?
– Graikai tiesiog norėjo išmesti lauk buvusią Vyriausybę. Tikiu, kad buvo nepasitenkinimo balsų. Ši pergalė yra kairiųjų, tačiau ne visiškai. Žinoma, mažiau centro ar dešiniųjų, bet ne visiškai kairiųjų. Prieš kelerius metus ši partija surinkdavo vos 3 proc. balsų, ir staiga ji pasiekė 30 proc.!
– Kodėl?
– Todėl, kad Graikijoje yra visuotinė krizė. Todėl, kad buvusi Vyriausybė „įmetė“ mus į TVF ir išaugino dideles skolas.
– Daug kas Aleksį Ciprą apibūdina kaip gerą aktorių. Jūs sutinkat?
– O taip, jis yra aktorius. Daugumą kairiųjų yra aktoriai. Jie sako daug gražių žodžių graikams, bet nieko iš tikrųjų nedaro. Mes, graikai, mėgstame klausyti ir tikėti tuo, ką girdime. Tai mūsų problema. Mes lengvai patikime. Manome, kad galbūt ši Vyriausybė nebus tokia, kaip ankstesnioji.
Svarbu ne tai, ar Graikija, kaip tokia, paliks euro zoną, bet svarbu tai, kad pirmiausia tai bus precendentas
– Pone Nausėda, gana keista situacija – euro zona nerimauja, kad ją gali palikti silpniausia euro zonos narė. Dėl to Europoje kyla didelis nerimas. Ar tai neskamba keistai?
– Svarbu ne tai, ar Graikija, kaip tokia, paliks euro zoną, bet svarbu tai, kad pirmiausia tai bus precendentas. Antra, finansų rinkoms pakanka vien tik fakto, kad apie tai kalbama. Žiūrėkite, kas darosi su euru. Šia prasme, manau, tiek Graikija, tiek euro zona turėtų būti suinteresuotos, kad Graikija liktų euro zonoje. Kad ji vis dėlto rastų tą kompromisą su Europos Komisija, su Tarptautinių valiutos fondu, Europos centriniu banku. Vienas dalykas yra žadėti ir šnekėti prieš rinkimus, kitas dalykas – tuos pažadus po rinkimų tesėti. Graikijos atveju matau dar mažiau manevro laisvės, nes visi puikiai supranta, kad Graikija, norėdama likti euro zonoje, negali diktuoti savo sąlygų likusioms Bendrijos narėms.
– Bet prisiekęs premjeras pareiškė, kad paramos sąlygos bus pakeistos.
– Yra tam tikros galimybės derėtis dėl, pavyzdžiui, terminų, jų prailginimo. Tuo suinteresuota ir Europos Komisija (EK). Juk Graikijos atveju yra pastebima kelių pastarųjų metų pažanga, ypač taupymo politikoje. Taigi, manau, EK sutiktų pratęsti terminus, bet su viena sąlyga – ne tam, kad pinigai būtų dabar išdalinti visiems, kas tik tai nori, bet tam, kad būtų tęsiama taupymo strategija. Klausimas, ar naujoji vyriausybė yra pasirengusi tokią politiką tęsti? Manau, kad ne.
– Šiandien pasaulis daugiausiai kalba apie ekonomiką, dar tiksliau – apie finansus, bet šių rinkimų rezultatas turbūt yra labai svarbus ir politiškai. A.Cipras, šios partijos lyderis, yra prorusiškas politikas. Prieš daugiau kaip pusmetį jis lankėsi Maskvoje, gyrė Krymo referendumą, Donbaso atplėšimą nuo Ukrainos. Susidaro toks įspūdis, kad jis – Putino politikos trubadūras Pietų Europoje. Dabar priimti vieningus sprendimus ES bus gana sudėtinga. Kaip Jūs manot, pone Nausėda?
– Manau, kad net ir šioje srityje jis atspindi tam tikros graikų dalies lūkesčius. Tačiau vėlgi – laimėjus rinkimus reikia vykdyti gerokai solidesnę politiką, negu deklaravai prieš rinkimus. Juolab kad būdamas suinteresuotas turėti sėkmingas derybas finansų srityje, naujasis premjeras bus priverstas įsiklausyti į EK nuomonę ir siekti bendros pozicijos ir užsienio politikos klausimais.
– Ambasadoriau, kalbant apie išrinktos partijos prorusiškumą, ar tai yra grėsmė Europai, kaip Jūs manote?
– Sunku pasakyti vienareikšmiškai. Išrinkta kairioji „Syrizos“ partija gana aptakiai kalbėjo šiuo klausimu. Žinoma, mums, diplomatams, užkliuvo tai, kad gana skeptiškai savo programoje partija atsiliepia apie NATO. Pats premjeras aiškino, kad tas skepticizmas tik dėl to, kad NATO – jau atgyvenusi ir nebereikalinga organizacija. Yra prieštaringų pasisakymų. Reikia pastebėti tai, kas „Syriza“, kaip partija, egzistuoja neseniai, bet anksčiau ji veikė kaip judėjimas, sudarytas iš labai įvairių grupių. Tradiciškai Graikija turi labai tvirtus kultūrinius ryšius su Rusija. Čia, Graikijoje, gana palankiai žiūrima į Rusiją. Iš Rusijos sulaukiama ir daug investicijų, atvyksta daug rusų turistų. Taigi nereikėtų tikėtis, kad Graikijoje bus aiškiai išreikšta antirusiška politika.
– Ambasadoriau, praėjusių metų gegužę A.Cipras lankėsi Maskvoje, susitiko su daugybe pareigūnų, tarp jų ir artima Putino bendražyge Matvijanko. Po tų susitikimų ji kalbėjo apie tai, kad A.Cipras nori strateginių santykių su Rusija. Ar nemanote, kad Graikija gali tapti iš esmės pačia prorusiškiausia ES valstybe?
– Tam tikrus signalus pastebime. Graikai nuolat kartoja, kad nori turėti labai gerus santykius ir visus konfliktus spręsti diplomatiniu būdu. Neatmestina, kad „Syriza“ laikysis būtent tokios linijos. Iš kitos pusės, Cipras, kai buvau su juo susitikęs ir jis sužinojo, kad esu Lietuvos ambasadorius, iš karto pradėjo kalbėti apie krepšinį. Apie Jasikevičių, apie Sabonį. Taigi turime ir savų kozirių.
– Pone Fotios, ko graikai dabar labiausiai tikisi ir laukia? Kokios nuotaikos Jūsų šalyje?
– Pirmiausia gerai yra tai, kad naujasis lyderis – jaunas. Jam apie 40 m. Tai labai gerai. Kitas geras dalykas, kad jis nėra vienas. Išrinktos ir kitos partijos, dešiniųjų atstovai, kurie yra tikri patriotai. Vadinasi, naujoji Vyriausybė negalės daryti visko, ko nori. Ji turės tuos, kas ją prižiūri. Tai labai gerai. „Syrizos“ partija turės apie 150 vietų parlamente. Iki daugumos jiems dar reikia kelių vietų. Ko mes tikimės? Problema yra ta, kad Europos lyderiai mus pavertė Europos ir euro zonos eksperimentiniais triušiais. Mes to neleisime. Esame žmonės, o ne gyvūnai. Esame Europos, Vakarų civilizacijos tėvai ir motinos.
Esame žmonės, o ne gyvūnai. Esame Europos, Vakarų civilizacijos tėvai ir motinos
– Ar žmonės Graikijoje nori turėti eurą?
– Pirmiausia jums reikėtų to paklausti visų euro zonos valstybių. Pavyzdžiui, Prancūzija nenori euro. Ispanijoje netrukus vyks rinkimai, ir ten žmonių pozicija artima Graikijos kairiajai partijai. Gali būti, kad po Graikijos problemos persiris į Ispaniją, po to – į Italiją. Pietų Europoje daug problemų. Daugiausia jų dėl Briuselio.
