Kaip rašo „The New York Times“, tokių valymų, kaip po nepavykusio liepos 15-osios perversmo surengė Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas, moderniojoje pasaulio istorijoje dar nebuvo.
Taip, Turkija – didelė valstybė, kurioje gyvena beveik 80 milijonų žmonių.
Ir nors Turkijos ambasadorė Lietuvoje 15min teigė, kad sąmokslo organizavimu įtariama tik kruopelytė – keliasdešimt tūkstančių žmonių, valymų mastas vis tiek pribloškiantis.
Informacija tikėti negalima
Atleista beveik 9 tūkst. policininkų – įsivaizduokite situaciją, kai iš darbo išmetami visi JAV didmiesčių Filadelfijos, Dalaso, Detroito, Bostono ir Baltimorės pareigūnai.
Atšauktos 21 tūkst. privačių mokyklų mokytojų licencijos, suimta 10 tūkst. kariškių, suspenduota beveik 3 tūkst. teisėjų ir kitų teisinės sistemos darbuotojų, darbo neteko 1,5 tūkst. universitetų dekanų.
Ką jau kalbėti apie daugiau nei 100 žiniasklaidos priemonių ir leidyklų uždarymą – žurnalistų teises ginančios tarptautinės organizacijos jau kuris laikas skambina pavojaus varpais.
R.T.Erdogano režimas, žinoma, kalba apie išpuolį prieš demokratiją, žmonių žūtis, svaidosi kaltinimais JAV gyvenančiam turkų dvasininkui F.Gülenui. Ankara jau kreipėsi į Vašingtoną dėl 75 metų F.Güleno ekstradicijos, nors ji ir menkai tikėtina.
„Reikia reaguoti į šį perversmą, nes tai yra valstybės išlikimo klausimas. Žiūrint iš šalies, statistika atrodo įspūdinga, kalbama apie represijas, bet Turkijos žmonės visa tai mato kitaip“, – 15min teigė Turkijos ambasadorė Vilniuje Aydan Yamancan.
Ankara jau kreipėsi į Vašingtoną dėl 75 metų F.Güleno ekstradicijos, nors ji ir menkai tikėtina.
Bet Baltijos ir Turkijos kultūros akademijai Vilniuje vadovaujantis jos prezidentas I.Akay ir direktorius Halilas Ibrahimas Akas tvirtina priešingai. Jų teigimu, informacija iš Turkijos negalima tikėti, nes visą žiniasklaidą yra užėmusi R.T.Erdogano valdžia.
„Turkijoje, į kurią, beje, nesiruošiu sugrįžti, dabar nėra trečiojo kelio. Arba tu esi su Erdoganu, arba esi priešas. Jei tyli, vadinasi, palaikai Güleną. O jis nieko nepadarė“, – 15min teigė I.Akay, kuris pripažino, kad remia F.Güleno idėjas, ir žurnalistą apdovanojo keliomis knygelėmis apie šio dvasininko išmintį.
Įtaria pačią valdžią
„Dabar Turkijoje vyksta labai blogi dalykai. Visų pirma, mums keista, kaip mažėja skelbiamas aukų skaičius. Iš pradžių kalbėta apie 500 žuvusių žmonių, vėliau – apie 270, dabar – apie 238. Kodėl? Ar nebus taip, kad aukų iš viso nebuvo?“ – klausė I.Akay.
Paklaustas, ar mano, jog perversmą galėjo suorganizuoti ir taip pretekstą valymams užsitikrinti pati Turkijos valdžia, turkas tik pagūžčiojo pečiais: „Kas žino? Turkijoje nebeliko nepriklausomos spaudos. Viskas uždaryta. Žinias bent jau mes čia, Lietuvoje, gauname iš lietuviškų portalų ir „Facebook“ bei „Twitter“. Supratome, kad ten vyksta kažkas baisaus.“
„Daug turkų tyliai mano, kad perversmas iš tiesų įvyko ne liepos 15, o liepos 16 dieną. Erdogano valdžia įgyvendino savo planus, kuriuos buvo parengusi kur kas anksčiau“, – teigė I.Akay.
Jis mano, kad sąrašus, kokius žmones suimti, Turkijos valdžia jau turėjo pasiruošusi: „Taip, manau, jie viską suorganizavo specialiai, kad galėtų atsikratyti tam tikrais asmenimis. Man kyla labai daug klausimų.“
I.Akay mano, kad sąrašus, kokius žmones suimti, Turkijos valdžia jau turėjo pasiruošusi.
Daugelį į valymų sūkurį patekusių žmonių Ankara atvirai sieja su JAV Pensilvanijos valstijoje gyvenančiu F.Gülenu. Vienas Lietuvos politologas, kalbėdamas su 15min, šį dvasininką yra pavadinęs „geruoju islamo veidu“.
I.Akay sutinka: „Man labiausiai gaila, kad žmogus, kuris tiek daug daro dėl taikos ir religijų sugyvenimo, dabar kaltinamas nebūtais dalykais.“
F.Gülenas iš tiesų jau kitą dieną po išpuolių Niujorke ir Vašingtone 2001 metų rugsėjo 11-ąją paskelbė straipsnį JAV dienraštyje „The Washington Post“, kuriame rašė: „Musulmonas negali būti teroristas, o teroristas negali būti tikras musulmonas.“
„Ponas Gülenas tikrai negalėjo suorganizuoti nieko panašaus į perversmą. Jo pažiūros visai kitokios, – tikino I.Akay. – Kas čia per perversmas, jei aukščiausiems valdžios pareigūnams net nebuvo kilęs pavojus?
Visos tos istorijos apie prie Erdogano lėktuvo prisiartinusius naikintuvus... Juk valdžia kontroliuoja skelbiamą informaciją ir skelbia ką nori. Labai įdomu ir tai, kad tą naktį jo rezidencija Marmario kurorte buvo užpulta jau po to, kai Erdoganas surengė spaudos konferenciją Stambulo oro uoste. Nesutampa laikai.
Iš pažįstamų Turkijoje girdėjau, kad iš tiesų žmonės matė labai mažai karių. Juk šalis didelė, o kariškiai buvo tik Stambule ir Ankaroje. Galiausiai juk prezidentūros pastatas didžiulis, o ją užimti keliavo vos 16 karių. Argi taip būna?“
H.I.Akas įsitikinęs, kad sąmoksle dalyvavę kariškiai „net nežinojo, kad rengiamas perversmas“. Esą jie buvo suklaidinti ir manė, kad tankais turi vykti į kokias nors karines pratybas.
Norėtų nepriklausomo įvykių įvertinimo
Valymai Turkijoje prasidėjo iškart po nepavykusio pučo – dabar skaičiuojama, kad jie palietė jau daugiau nei 60 tūkst. žmonių.
„Jie sugavo tūkstančius žmonių, bet nė vienas jų net nemetė akmens į policininkus. Pavyzdžiui, Turkijoje yra didelis laikraštis „Zaman“, kurį valdžia perėmė dar kovo mėnesį. Pareigūnai mušė žmones, nors jie nieko nepadarė“, – pasakojo I.Akay.
Išsitraukęs išmanųjį telefoną jis rodė daugelio Turkijos dienraščių – dalis jų anksčiau laikėsi pasaulietiškų, kairiųjų pažiūrų – svetainių puslapius. Juose vieningai garbinamas R.T.Erdoganas ir smerkiamas F.Gülenas.
„Erdoganas propaguoja politinį islamą. Taip, kaip Irane. O mes pasisakome prieš politinį islamą“, – teigė I.Akay.
Jis priminė, kad tokią valdymo formą palaikė ir politinis R.T.Erdogano mokytojas, buvęs Turkijos premjeras Necmettinas Erbakanas. F.Güleno irgi nemėgęs politikas prarado valdžią per vadinamąjį „postmodernistinį“ perversmą 1997 metais.
R.T.Erdoganui prarasti valdžią dabar toli gražu negresia. Atvirkščiai, jis stiprina muštrą.
R.T.Erdoganui prarasti valdžią dabar toli gražu negresia. Atvirkščiai, jis stiprina muštrą.
„Neseniai iš Turkijos į Lietuvą atvykęs studentas pasakojo, kad tiems žmonėms, kurie neina į Erdoganą palaikančias demonstracijas, daužomi namų langai, jie mušami. Vien dėl to, kad jie nerodo aktyvios paramos prezidentui“, – 15min teigė H.I.Akas.
„Jei žmogus negali eiti į mokyklą, negali išvykti iš šalies, tai jau panašu į diktatūrą. Juk konfiskuota 60 tūkst. pasų. Žmones oro uostuose pasitinka policininkai, kurie nusprendžia, kas gali išskristi, o kas – ne, – pridūrė I.Akay. – Norime, kad pasaulis padėtų grąžinti į Turkiją demokratiją, kuri prieš dvejus metus dar egzistavo.
Dabar ten žmones gaudo tiesiog gatvėse, o tai netgi leidžiama įstatymais. Protestuotojai ten į gatves eina palaikydami ne demokratiją, o Erdoganą.“
H.I.Akas savo telefone taip pat parodė sumušto aklo žurnalisto nuotrauką, kuriam dabar taikomas namų areštas.
Kitas advokatas sugebėjo pabėgti į Briuselį, tad policininkai tenkinosi jo 84 metų motina. Senolė buvo sulaikyta.
„Dėl perversmo tiek daug neaiškumų, kad bent aš, pavyzdžiui, norėčiau, kad liepos 15-osios įvykius ištirtų nepriklausoma komisija. Pačios Turkijos skelbiamais duomenimis pasitikėti negalima“, – teigė H.I.Akas.
Kviečia verslininkus į Lietuvą
Patys Baltijos ir Turkijos kultūros akademijos vadovai Lietuvoje jokios grėsmės nejaučia. Kaip teigė I.Akay, „jūsų šalis laisva, tad laisvi ir mes“.
Vyras taip pat atskleidė, kad pas jį ir H.I.Aką netrukus po nepavykusio bandymo surengti perversmą ir jau prasidėjus valymams buvo atvykę Valstybės saugumo departamento darbuotojai ir patikino turkus: „Galite būti ramūs, jums jokių problemų nekils.“
I.Akay teigimu, keli jo pažįstami turkai verslininkai jau ieško būdų perkelti verslą į kitas šalis, tarp jų – ir į Lietuvą
I.Akay 15min teigė kokio nors spaudimo iš Turkijos valstybinių institucijų nesulaukęs, tačiau į Turkiją grįžti nesiruošia: „Ką jūs, po šito interviu man grįžti niekas nė neleis. Mano pasas tikriausiai jau bus niekinis. Neįleistų į lėktuvą.“
Jo teigimu, keli jo pažįstami turkai verslininkai jau ieško būdų perkelti verslą į kitas šalis, tarp jų – ir į Lietuvą: „O mes, aišku, norėtume, kad jie atvyktų būtent čia. Kaip tik kalbamės su 3–4 turtingais verslininkais. Vienas jų nori atidaryti gamyklą. Kodėl ne Lietuvoje?“
Turkas užsidegęs gynė F.Güleną, kurio sekėjų ratas „Hizmet“ („Savanoriška tarnystė“), jo teigimu, pačioje Turkijoje „tiesiog padėdavo protingiems vaikams iš nuskurdusių šeimų“.
„Jei perversme dalyvavę kariai teigia mokęsi vienoje Güleno tinklo mokyklų, tai dar nereiškia, kad dvasininkas organizavo pučą. Kaip tai susiję? – klausė I.Akay. – Tai nelogiška. Erdogano aplinka yra pavadinusi Güleną Vatikano žmogumi vien dėl to, kad jis buvo susitikęs su Vatikano atstovais.“
Į gatves Turkijos didmiesčiuose dabar einantys protestuotojai nešasi plakatus, kuriuose piešiamas pakartas F.Gülenas, vaikai ir paaugliai per bokso treniruotes kumščiuoja kriaušes su šio dvasininko atvaizdu.
„Erdoganui pastaraisiais metais pradėjo nebepatikti tai, kad Gülenas nuosekliai kalba apie siekį įstoti į ES, apie demokratiją. Juk prezidentas jau šneka kitaip, – mano H.I.Akas. – Galiausiai jei Gülenas būtų teroristas, ar jis tikrai galėtų laisvai gyventi Amerikoje?“
