Parlamentaras Christianas Wirthas, paklaustas apie partijos „Alternatyva Vokietijai“ politiką Rusijos atžvilgiu, teigė, kad „AfD palaiko NATO ir smerkia įsiveržimą į nepriklausomas šalis, kaip buvo Ukrainos Kryme“.
„Tačiau taika Europoje įmanoma tik bendradarbiaujant su Rusija“, – pridūrė jis.
15min primena, kad 2014-aisiais Rusija okupavo Ukrainos Krymo pusiasalį, nuo tų metų pavasario Kijevo pajėgos rytinėje šalies dalyje kovoja su Maskvos remiamais separatistais. Konflikto metu jau žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių.
Ch.Wirthas teigė abejojantis, „ar ES Rusijai skirtos sankcijos yra geriausias kelias“, kadangi nuo jų neva ekonomiškai nukenčia vidurinioji Vokietijos klasė.
Frakcijos atstovas užsienio politikos klausimais Arminas-Paulius Hampelas taip pat abejojo sankcijomis Rusijai, skirtomis už Krymo aneksiją. Jis sakė tikįs, kad Rusijos „kaita įvyks per suartėjimą, o ne sankcijas“.
15min paklaustas, kokiomis konkrečiomis priemonėmis siūlo daryti spaudimą Maskvai dėl Rytų Ukrainoje vykdomo karo ir įsitraukimo į kitų šalių karinius konfliktus, parlamentaras kalbėjo apie sutarčių sudarymus.
„Reikia panaikinti konfrontacijas, kurios egzistavo daug metų. Mes, vokiečiai, turime būti išskirtinė jungiamoji grandis. Turėtumėme būti tas makleris, kuris padėtų jums bendrauti su Rusija ir kitais kaimynais“, – kalbėjo A.-P.Hampelas.
„Man atrodo, kad vokiečiai neturi vykdyti konfrontatyvios politikos. Mes, kaip vokiečiai, bent jau AfD, turėtumėme stengtis sudaryti tokias sutartis, kad Baltijos valstybių suverenumas būtų garantuotas“, – pridūrė parlamentaras.
Pasak jo, Šaltojo karo metais Vokietija su Sovietų Sąjunga buvo pasirašiusi sutarčių, kurių laikėsi abi pusės.
Jis kaip pavyzdį įvardijo aštuntajame dešimtmetyje pasirašytą Helsinkio sutartį, apimančią susitarimus dėl pagarbos tautų suverenumui ir žmogaus teisėms, jėgos nenaudojimo, nesikišimo į kitų šalių vidaus reikalus.
15min primena, kad Sovietų Sąjunga, taip pat pasirašiusi šią sutartį, okupuotose valstybėse slopino demokratinius judėjimus, vykdė represijas prieš žmogaus teisių gynėjų grupes.
Svečiui iš Latvijos pastebėjus, kad Rusija nesilaikė nė vieno susitarimo su Ryga, ir esą šia šalimi pasitikėti negalima, A.-P.Hampelas pareiškė „turintis su tuo sutikti“.
Svečiui iš Latvijos pastebėjus, kad Rusija nesilaikė nė vieno susitarimo su Ryga, ir esą šia šalimi pasitikėti negalima, A.-P.Hampelas pareiškė „turintis su tuo sutikti“.
A.-P.Hampelas gyrė Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną, kurio vyriausybę ES ir tarptautinės organizacijos kritikuoja dėl žiniasklaidos laisvės suvaržymo ir teisės viršenybės principo pažeidimo.
„Vengrijos premjeras daro tai, dėl ko buvo išrinktas – prisiima atsakomybę už savo tautą. Jis daro tai, kas svarbiausia“, – teigė A.-P.Hampelas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuva žengia Vengrijos keliu: kaip visuomeninis transliuotojas tapo valdžios ruporu?
15min paklaustas, ar jis, kaip buvęs žurnalistas, tikrai mano, kad visiškas žiniasklaidos laisvės panaikinimas yra „svarbiausia tautai“ ir atstovauja jos interesams, A.-P.Hampelas kalbėjo apie „ypatingą Vengrijos situaciją“.
„Orbanas patiria didelį spaudimą iš užsienio šalių. Garsiausias finansų filosofas Sorosas Vengrijoje įkūrė daug nevyriausybinių organizacijų, jis taip pat neremia Vengrijos vyriausybės interesų ir veiksmų“, – teigė AfD atstovas.
Politikas turėjo omenyje milijardierių George'ą Sorosą, kurį V.Orbanas kaltina „Europos islamizacijos“ vykdymu.
Plūdo Angelą Merkel
Parlamentarass Ch.Wirthas didžiausiomis Europos problemomis įvardijo „švietimo lygio mažinimą, suverenumo atėmimą, euro gelbėjimą ir eurocentralizaciją“.
Įstatymų leidėjas kritikavo 2015 metais kanclerės Angelos Merkel vykdytą atvirų sienų politiką, dėl kurios į šalį atvyko daugiau nei milijonas prieglobsčio prašytojų. Ch.Wirthas gyrė Višegrado ketverto valstybes, besipriešinančias migracijai, kurią jis pavadino „nevaldoma“.
15min primena, kad Europą pasiekiantis migrantų skaičius ženkliai sumažėjo. Nors 2015-aisiais buvo užfiksuota rekordinis atvykimų skaičius – 1 015 078, 2018-ųjų rugsėjo viduryje į Europos Sąjungą buvo atvykę virš 76 tūkst. migrantų.
Pasak Ch.Wirtho, dauguma atvykusių imigrantų – musulmonai, „kurių socialiniai įgūdžiai silpnesni“, todėl šalyje išaugo nusikalstamumas.
„Iš žiniasklaidos žinote, kad nėra dienos, kai nevyktų išprievartavimo, užpuolimo peiliu atvejų“, – pridūrė Ch.Wirthas.
Nuo dešimtojo dešimtmečio Vokietijoje stabiliai mažėjęs nusikalstamumas vėl išaugo 2015 metais – maždaug tuo pat metu, kai į šalį atvyko šimtai tūkstančių prieglobsčio prašytojų.
2014 metais policija užfiksavo 6,1 mln. įstatymų pažeidimų. 2016 metais šis skaičius pakilo iki 6,4 mln., įskaitant imigracijos įstatymų pažeidimus, kuriuos įvykdė atvykėliai.
Smurtinių nusikaltimų skaičius išaugo nuo 180 tūkst. 2014 metais iki 193 tūkst. 2016 metais. Tuo pačiu laikotarpiu nužudymų skaičius išaugo 14,6 proc., išprievartavimų – 8 proc.
Vis dėlto, 2017 metais nusikalstamumas, įskaitant imigracijos įstatymų pažeidimus, sumažėjo 10 proc. Smurtinių nusikaltimų skaičius sumažėjo 2,5 proc.
Nuo 2014-ųjų vokiškai nekalbančiųjų įtariamųjų nusikaltimų statistikoje skaičius išaugo nuo 24 proc. iki 30 proc. Šis skaičius neapima su imigracija susijusių įstatymo pažeidimų.
2017 metais „prieglobsčio prašytojai, pilietinio karo pabėgėliai ar nelegalūs imigrantai“ sudarė 8,5 proc. visų įtariamųjų. Šie asmenys sudaro 2 proc. Vokietijos populiacijos.
Tiek Ch.Wirthas, tiek konferencijos globėjas, kandidatas į prezidento postą filosofas Arvydas Juozaitis negailėjo kritikos Jungtinių Tautų (JT) migracijos paktui, kuriam antradienį pritarė Lietuvos Respublikos Seimas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Konservatorių peštynės Seime baigėsi gausiu pritarimu JT migracijos susitarimui
„JT paktas dėl migracijos sukels neregėto masto pabėgėlių srautus“, – prognozavo Ch.Wirthas.
Pakto kritikai baiminasi, kad susitarimas turės įtakos ateityje formuojant tarptautinės teisės taisykles, skatins imigraciją ir kels grėsmę nacionaliniam saugumui.
Pasak susitarimo šalininkų, šis paktas tėra rekomendacinio pobūdžio. Be to, 15 pakto punktas patvirtina, kad migracijos klausimai išlieka valstybių suvereniteto reikalu. Vadinasi, šiuos klausimus gali spręsti tik nacionaliniai parlamentai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lyra Jakulevičienė: Pasaulinis migracijos paktas: mitai ir tikrovė
Vokietijoje vertinama prieštaringai
Kraštutinių dešiniųjų partija AfD 2017-ųjų parlamento rinkimuose sulaukė 12,6 proc. rinkėjų paramos ir Bundestage gavo 92 vietas iš 709. Partijai patekus į parlamentą, šalyje įsiplieskė protestai.
AfD rinkimų kampanijos metu žadėjo griežtai kovoti su „Vokietijos islamizacija“, prie kurios esą prisideda imigracija ir didelis gimstamumas šalies musulmonų bendruomenėje.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Alternatyva Vokietijai“: atgimstantys naciai ar jau skylanti politinė jėga?
AfD atstovai, įskaitant Ch.Wirthą, Lietuvoje lankėsi šį vasarį. Juos pakvietė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, tiesa, susitikime taip ir nepasirodęs – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija ir jos pirmininkas Gabrielius Landsbergis paragino partietį nutraukti ryšius su prieštaringai vertinamais politikais.
Seimo narys teisinosi į AfD žvelgęs iš politologo, o ne politiko perspektyvos.
„Tai ne iki galo apgalvotas žingsnis, vedinas mano vis dar politologinių motyvų. Ta partija jau kelerius metus kaip objektas tyrinėjama, tai šitoj vietoj truputėlį supainiojau politiką su politologija ir parašiau, visiškai asmeninį, labai formalų kvietimą atvykti į Lietuvą, ne į kokį renginį, ne pas kažką konkrečiai, bet į Lietuvą“, – vasarį BNS sakė L.Kasčiūnas.
