Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1 105 pabėgėlius. Daliai šalies gyventojų baiminantis svetimtaučių antplūdžio, pabėgėliai, atrodo, į Lietuvą nesiveržia, todėl Vyriausybė net pradėjo diskusijas dėl priemonių, kurios turėtų motyvuoti žmones iš pabėgėlių stovyklų Italijoje ar Graikijoje rinktis Lietuvą.
Tuo metu Lietuvos ambasadorė prie Europos Sąjungos Jovita Neliupšienė sakė, kad dalis pabėgėlių tiesiog neturės kito pasirinkimo – privalės arba vykti į tą valstybę, kuri jiems paskirta, arba grįžti ten, iš kur atkeliavo.
„Padalinus žmonių srautus, galima tikėtis, kad tie, kurie tikrai turi teisę į tarptautinio pabėgėlio statusą, turės savotišką pasirinkimą – arba jie važiuoja į tą šalį, kuri jiems yra nustatyta, skirta perkėlimo valstybė, arba grįžta į tą paskutinę saugią tranzito ar kilmės valstybę, iš kurios atvyko“, – žurnalistams Briuselyje sakė J.Neliupšienė.
Kiekvienas atvejis bus nagrinėjamas atskirai. Vis tik apie žmones kalbame, ne apie kažkokius daiktus, – kalbėjo J.Neliupšienė.
Tiesa, ji pabrėžė, kad kiekvienas atvejis bus svarstomas atskirai.
„Žinoma, yra žmogiškumo faktorius, yra atsižvelgiama į daugelį dalykų – ar yra giminių, artimųjų, kažkur gyvenančių, ar žmogus dėl vienokių ar kitokių integracinių ar sveikatos savybių turėtų būti konkrečioje valstybėje. Kiekvienas atvejis bus nagrinėjamas atskirai. Vis tik apie žmones kalbame, ne apie kažkokius daiktus“, – kalbėjo ambasadorė.
Europos Sąjunga kol kas nutarė priimti 120 tūkst. pabėgėlių, iš kurių 1105 ras prieglobstį Lietuvoje. Pabėgėlio statusą gavę asmenys turės galimybę atsivežti į Lietuvą ar kitą valstybę ir savo artimuosius.
Tačiau pabėgėlių Europoje, prognozuojama, bus kur kas daugiau. Vien Vokietijos valdžia skaičiuoja, kad šiemet į šalį atvyks 1,5 mln. prieblobsčio prašytojų (anksčiau prognozuoja 0,8–1 mln.). Ar tai reiškia, kad Europos Sąjunga jau dabar turėtų didinti kvotas?
„Kol kas registracijos centrai nepradėjo veikti visu pajėgumu. Trūksta žmonių, kurie tuo užsiimtų, trūksta gebėjimo ir supratimo, kaip turi kuo sklandžiau ir efektyviau vykti procesas. Kol kas buvo tik vienas sėkmingas atvejis, tai yra, 19 žmonių išvyko į Švediją. Kitos valstybės dar tik siunčia savo atstovus, žiūri situaciją, aiškinasi, kaip jos dalyvaus tame procese, kai bus sudaromi sąrašai žmonių, kurie vyks į vieną ar kitą valstybę“, – sakė J.Neliupšienė.
Ji sakė, kad prireiks kelių savaičių ar mėnesio, kad paaiškėtų, kaip veikia Europos Sąjungos politika pabėgėlių atžvilgiu.
„Tai yra nauja politika, naujas bandymas, didelė darbų apimtis. Manau, kad kelios savaitės ar mėnuo parodys. Kol kas susitarta, tai yra teisiniai susitarimai, juos priėmė 28 valstybės. Tai yra įpareigojantis sprendimas. D
abar jis yra toks. Jeigu bus kiti sprendimai, remiantis kitais esančiais faktais, bus ir svarstoma. Kol kas yra ne laikas, nes yra labai daug problemų ir techninių klausimų, įgyvendinant dabartinį sutarimą. Manau, kad reikia pasižiūrėti, kaip jis veiks, ar jis yra efektyvus, ar duoda rezultatą, tai tada pradėti kalbėti apie naujus skaičius ir naujus sutarimus“, – kalbėjo ambasadorė.