Pasak ambasadoriaus D.Junevičiaus dabar neramumų mažiau, tačiau tikėtis, kad nuverstojo prezidento Mohamedo Mursio šalininkų protestai nurimtų, būtų nerealu – jie dar tęsis.
„Prieš protestuotojus naudojama gana stipri jėga, kurią nelengva atlaikyti. Įvesta ypatingoji padėtis, komendanto valanda. Kariuomenė yra gatvėse, tikėtis daugiau protestų sunku. Yra policija, kuri palaiko tvarką, ją remia kariuomenė. Įvedus komendanto valandą ir ypatingąją padėtį, kariuomenei suteikti papildomi įgaliojimai“, – „Laisvajai bangai“ sakė Lietuvos diplomatas.
Ambasadoriaus teigimu, daugiausia protestų ir susirėmimų yra Kaire, kituose didesniuose miestuose, ypač šiaurės Egipte. „Į Pietus ir arčiau Raudonosios jūros, kur daugiausia yra mūsų turistų, susirėmimai nepersimetė, bet grėsmė buvo“, – pasakoja ambasadorius.
Komentuodamas Egipto užsienio reikalų ministro patikinimą, kad demokratija šalyje atkuriama pagal planą, D.Junevičius sakė, kad pirmiausia patys egiptiečiai turi nuspręsti, kaip toliau turi vystytis šalis.
„Svarbu, kad tuose procesuose dalyvautų visos politinės jėgos. Nors dabartinė vyriausybė sako, kad tuose procesuose visi dalyvaus, manau, kad politinis islamo atstovavimas bus labai sudėtingas. Egipto užsienio reikalų ministras, matyt turėjo omeny, kad bus laikomasi veiksmų plano, kaip bus sugrįžta į demokratiją.Turi būti paskelbta nauja konstitucija, referendume jis turės būti priimta.Po to rinkimai. Pagal planą viskas susitvarkyti turėtų kitų metų pradžioje. Atrodo, kad to plano laikomasi. Tačiau sunku įsivaizduoti, kad gali įvykti referendumas dėl konstitucijos, kada didelė dalis visuomenės atmeta šiuo metu paskelbto projekto nuostatas. Taigi ateityje Egiptas dar turės labai daug problemų. Žinoma, stebina, kad tie patys žmonės, kurie kentėjo nuo kariuomenės veiksmų prieš metus, dabar remia ir džiaugiasi, kad žūsta šimtai žmonių“, – padėtį Egipte komentavo D.Junevičius.
„Paskelbta, kad reikia sugrąžinti slaptąsias tarnybas ir policiją. Pasipriešinimas kariuomenei, nepasitenkinimas policija – kaip tik ir buvo priežastis, kuri paskatino žmones 2011 metais susirinkti Tahriro aikštėje Kaire. Istorija tokia, kad matysime dar nemažai paradoksų“, – kalbėjo Lietuvos atstovas.
Ambasadorius atkreipė dėmesį, kad šiuo metu ekonominė padėtis Egipte nėra gera ir dotacijos iš užsienio, kurias JAV užsiminė galinti nutraukti, yra reikalingos.
„Ekonominė padėtis Egipte jau keleri metai yra labai bloga. Būtinos ir užsienio investicijos, nuo kurių priklauso pagrindinių pramonės šakų funkcionavimas. Šiuo metu Egiptas labai priklauso nuo užsienio paramos. Pagrindinė priemonė ekonominei padėčiai pagerinti buvo Tarptautinio valiutos fondo paskola, kuri buvo susieta su tam tikromis ekonominėmis reformomis, kurių visos Egipto vyriausybės nesiryžo imtis. Pati ekonomika nėra sveika. O minėtosios JAV daugiausia teikia karinę paramą. Apie jos nutraukimą svarstoma, bet šiemet ji jau buvo suteikta. Taigi pasekmės galėtų būti juntamos tiktai kitais metais. Bet pavojingiausia yra tai, kad visus tuos praradimus iš Vakarų pasaulio žada kompensuoti paskolos iš Persijos įlankos valstybių, kurios tikrai nėra demokratijos rėmėjos. Ir jų parama būtų susijusi su reikalavimais, keliamais Egiptui“, – apie galimas finansavimo nutraukimo Egiptui pasekmes kalbėjo ambasadorius.
Vis dėlto, D.Junevičius neprognozuoja radikalaus islamizmo pergalės.
