15min pasiteiravo ambasadoriaus V.Leškevičiaus nuomonės apie NATO vadovų susitikimo Briuselyje rezultatus, Donaldo Trumpo pirmąjį susitikimą su sąjungininkių lyderiais ir Lietuvos vaidmenį susitikime.
– Kokie bendri šio NATO vadovų susitikimo Briuselyje rezultatai, nutarimai?
– Dvi pagrindinės temos: NATO vaidmuo kovoje su terorizmu ir tolygesnis gynybinės naštos pasidalijimas Aljanse. Nemažiau svarbu yra turėti galvoje platesnį susitikimo kontekstą: tai proga susitikti su naujais didžiųjų sąjungininkių lyderiais ir aptarti – to niekada nebus per dažnai – Euro-Atlantinei bendrijai kylančius iššūkius.
Verta nepamiršti, kad pirmąsyk už Aljanso stalo sėdėjo ir Juodkalnijos ministras pirmininkas. Ir pirmąsyk NATO šalių vadovai posėdžiavo naujoje Aljanso būstinėje: tai buvo ir proga iškilmingai perduoti NATO šviežutėlę naująją jos buveinę – vieną iš moderniausių administracinių pastatų pasaulyje.
– Ar naujasis JAV prezidentas pateikė savo strategiją, kaip turėtų keistis Aljansas ar kokias sritis derėtų stiprinti?
– Naujasis JAV prezidentas trumpai, aiškiai ir tvirtai išdėstė, ko naujoji JAV administracija tikisi iš Aljanso. Pirmiausia Aljansas turi būti pasirengęs skirti daugiau dėmesio kovai su terorizmu. Tai daugiabriaunė problema. Bet daugeliui Aljanso šalių visuomenių tai yra esminė saugumo problema.
Prisiminkime, jog didžiausia visų laikų NATO operacija buvo, ir toliau tebesitęsia... kalbu apie Afganistaną. Tai yra operacija, kuria atsakoma į teroristinį išpuolį prieš JAV, 2001 m. rugsėjo 11-ąją. Ir prisiminkime, kad gegužės 25 dienos susitikimas vyko kelios dienos po Mančesterio teroristinės atakos.
Tai dar ne viskas. Drauge JAV vadovas pabrėžė, kad Aljansas turi būti pasirengęs atremti Rusijos keliamą grėsmę. Ir visas kitas saugumo grėsmes, ypač Aljanso Rytuose ir Pietuose.
– Kaip likusios valstybės reagavo į viešą prezidento Donaldo Trumpo kritiką dėl nevykdomo arba per lėtai įgyvendinamo 2 proc. įsipareigojimų? Ar Lietuva ir kitos Baltijos šalys sulaukė įvertinimo dėl savo pastangų didinti krašto apsaugai skiriamą dalį ir modernizuoti karines pajėgas?
– Mano nuomone, šalys supranta, kad reikia užtikrinti adekvatų gynybos finansavimą. Ir ne dėl to, kad to prašo JAV vadovas. Nes to reikalauja saugumo padėtis. Pridursiu – tolygesnio gynybos išlaidų pasidalijimo klausimas yra ne naujas. Kiek pamenu savo darbą sprendžiant Aljanso klausimus, šis visada buvo keliamas. O su NATO reikalais dirbu jau seniai.
Kiek pamenu savo darbą sprendžiant Aljanso klausimus, šis visada buvo keliamas. O su NATO reikalais dirbu jau seniai.
Šįkart JAV prašymas buvo gal kiek plačiau įgarsintas. Betgi vėl: saugumo padėtis neleidžia laukti ir dairytis, kad kiti, kitos sąjungininkės, dar tiksliau, viena didelė sąjungininkė, ims ir padarys viską už mus.
Lietuva ir kitos šalys, kurios rimtai žiūri į gynybą, kurios didina gynybos finansavimą, modernizuoja gynybos pajėgas, investuoja į saugumą, stiprinasi iš vidaus, didina visuomenės pasirengimą priešintis nedraugiškai propagandai, visuomet sulaukia dėmesio ir gero žodžio. Taip buvo ir šįkart.
– Ar buvo paaiškinta, kodėl JAV prezidentas viešai nepaminėjo pasiryžimo laikytis 5-ojo straipsnio?
– Atvirai, man šiek tiek keistas šis subruzdimas. JAV yra NATO šalis-steigėja. Pati Aljanso steigimo sutartis vadinasi Vašingtono Sutartis. JAV yra NATO sąjungininkė. Penktasis straipsnis yra esminė šios sutarties dalis. Tokiame kontekste abejoti JAV įsipareigojimu Aljansui tvirtumu yra mažų mažiausiai keista. Kiek kartų ir kaip dažnai JAV turėtų kartoti, kad jos yra įsipareigojusios visų sąjungininkių gynybai? Kartą per dieną? Dukart? Kartą per metus? Kokiu lygiu? Manau, žodžių jau gana. Svarbu veiksmai.
Ir kai JAV Prezidentas pateikia biudžeto projektą su smarkiai padidintu finansavimu Europos patikinimo iniciatyvai (European Reassurance Initiative), man tai yra vertingiau negu daug gražių žodžių. ERI pinigais finansuojama operacija „Atlanto ryžtas“. Spėju, kad JAV rotacines pajėgas, dalyvaujančias šioje operacijoje, jau matėme bemaž kiekviename Lietuvos mieste ir miestely.
Per susitikimą daug kalbėta apie sąjungininkių pajėgų priešakinį dislokavimą Lietuvoje ir mūsų NATO kaimynėse. Ir čia viskas sklandžiai einasi.
Ir nepamirškime, kad Aljansą sudaro 28, o po savaitės formaliai turėsime jau 29 šalių Aljansą. Kiekvienos šalies žodis čia yra svarbus. Ir kiekvienos indėlis. Per susitikimą daug kalbėta apie sąjungininkių pajėgų priešakinį dislokavimą Lietuvoje ir mūsų NATO kaimynėse. Ir čia viskas sklandžiai einasi.
Daugiau Aljanso pajėgų Lietuvoje reiškia daugiau saugumo. Paprastas dalykas, bet nepamirškime, jog tiek NATO pajėgų Lietuvoje dar nebuvo. Ir tai – daugelio sąjungininkių pajėgos, Lietuvos atveju vadovaujamos Vokietijos. Skamba gal kaip iš „Trijų muškietininkų“, betgi toks ir yra NATO principas: vienas už visus ir visi už vieną!
– Jūsų nuomone, ar po šio susitikimo Aljansas tapo stipresnis?
– Kiekvienas lyderių susitikimas, kiekvienas asmeninis Aljanso lyderių bendravimas daro Aljansą stipresniu. Tai sustiprina tą paminėtą „vienas už visus, visi už vieną“ principą. Prisiminkime Velso susitikimą – ten lyderiai sutarė dėl vadinamųjų saugumo patikinimo priemonių Vidurio ir Rytų Europoje. Varšuvos viršūnių susitikimas ir išankstinis Aljanso pajėgų dislokavimas Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje.
Gegužės 25 dieną nebuvo įprastas NATO šalių vadovų susitikimas. Šįkart – be įprastų kruopščiai ilgai gludintų deklaracijų, be įprastų daugelio susitikimų, vadinamųjų formatų, taip pat su partneriais. Tai buvo trumpas susitikimas, parodantis, kad Aljansas yra svarbus. Ir kad jis turi greičiau adaptuotis, greičiau prisitaikyti, greičiau reaguoti į kylančius saugumo iššūkius.
Būtent tai Aljansą daro stipresnį. Vien tai, kad naujieji JAV ir Prancūzijos vadovai pirmam savo daugiašaliam susitikimui pasirinko NATO, yra labai iškalbinga. Aljansas rūpi šalims – tiek didelėms, tiek mažesnėms. Ir jos visos įsipareigojusios daryti daugiau.
Nes – nerūstaukit už pasikartojimą – tokia yra saugumo aplinka. Ji nelaukia. Susitikti, tartis ir nuspręsti reikia jau dabar. Ir dar: NATO traukia šalis. Prisiminkime mūsų džiaugsmingą ūpą, pirmąkart atsisėdus kaip visateisei narei prie NATO stalo. Dabar tą patį išgyveno naujoji mūsų sąjungininkė Juodkalnija.
