„Sėdint salėje buvo pojūtis, kad Kosovo opozicija buvo labiau susitelkusi ir aktyvi nei Kosovo šalininkės. Šalininkių lobizmas tikrai nebuvo pakankamas“, – BNS telefonu iš Paryžiaus sakė Arūnas Gelūnas.
Kas dvejus metus vykstančioje UNESCO Generalinėje konferencijoje pirmadienį balsuota prieš Kosovo visateisę narystę organizacijoje.
A.Gelūno teigimu, prieš Kosovo narystę nusiteikusios valstybės sugebėjo paskutinę akimirką nuteikti neapsisprendusias valstybes balsuoti prieš. Tuo metu aktyviai savo narystę UNESCO propagavo tik pats Kosovas su nedideliu Jungtinių Valstijų pritarimu.
A.Gelūnas sakė, kad iš anksto balsuoti prieš Kosovo narystę buvo nusiteikusios Serbiją palaikančios Rusija, Kuba, Venesuela, Kinija bei Indija. Be to, prieš balsavo valstybės, kurios turi teritorinių nesutarimų ar separatistinių tendencijų.
„Net Ukraina apskritai paliko salę. Ispanija irgi balsavo prieš dėl savaime suprantamų priežasčių“, – pridūrė jis.
Pasak ambasadoriaus, Lietuva balsavo už Kosovo narystę UNESCO, nes šios šalies valstybingumą palaiko ir sutarusios už balsuoti buvo dauguma Europos Sąjungos valstybių.
Paklaustas, kuo Kosovui būtų svarbi narystė UNESCO, A.Gelūnas sakė, kad tai būtų dar vienas žingsnis į kuo platesnį jo pripažinimą.
„Nepaisant to, kad jie yra Pasaulio banke ir Tarptautiniame valiutos fonde, buvimas UNESCO nare vis tiek suteikia ekspertinę platformą ir galimybę dalyvauti tarptautinėje diskusijoje dėl švietimo, paveldosaugos problemų. Be to, tai geresnis matomumas pasaulyje ir galimybė gauti ekspertinę ir kartais net finansinę paramą“, – teigė ambasadorius.
Pasak A.Gelūno, narystės UNESCO siekdamas Kosovas investavo „tikrai daug energijos, pastangų“.
„Jie siuntė labai daug medžiagos su atsiliepimais iš labai daug pasaulio mokslo ir religinių lyderių, kad būtų sukurtas pozityvus Kosovo įvaizdis, o ne valstybės, kurioje skatinami tautiniai ir religiniai konfliktai“, – sakė Lietuvos atstovas.
Kosovui per pirmadienio balsavimą reikėjo užsitikrinti du trečdalius balsų. Iš 142 balsavusių valstybių už šalies priėmimą pasisakė 92 šalys, 60 balsavo prieš, 29 susilaikė. Tokiu būdu Prištinai pritrūko vos trijų balsų.
„Matome, kad tų trijų balsų, tų neryžtingų, tų neapsisprendusių ar nustatytų paskutiniu metu valstybių balsų ir pritrūko“, – sakė A.Gelūnas.
Matome, kad tų trijų balsų, tų neryžtingų, tų neapsisprendusių ar nustatytų paskutiniu metu valstybių balsų ir pritrūko, – sakė A.Gelūnas.
Praėjusio mėnesio pabaigoje Paryžiuje įsikūrusios UNESCO vykdomoji valdyba balsavo už tai, kad būtų rekomenduota priimti Kosovą į šią organizaciją, nors jis nėra Jungtinių Tautų narys.
Kosovas, kurio dauguma gyventojų yra albanai musulmonai, 2008-aisiais vienašališkai paskelbė nepriklausomybę, kurią Belgradas griežtai atsisakė pripažinti ir tebelaiko Kosovą savo pietine provincija.
Kosovo nepriklausomybę nuo Serbijos pripažino 111 šalių, tarp jų Jungtinės Valstijos ir dauguma Europos Sąjungos narių. Jo pastangas tapti visateise Jungtinių Tautų nare blokuoja Rusija.
Jo vadovybė, kurios didžioji dalis yra etniniai albanai, žadėjo, kad šaliai tapus UNESCO nare, ji saugos serbų kultūrinį paveldą, nepaisant nuo karo tvyrančios įtampos tarp bendruomenių.
Paraišką tapti UNESCO nariu Kosovas vėl galės teikti po dvejų metų.
