Kaip rašoma dienraštyje „Kauno diena“, įsigyti drabužių ar namų apyvokos daiktų, pagamintų Kinijoje, bet su lietuviškų bendrovių prekių ženklais galima beveik kiekvienoje didesnėje parduotuvėje. Pavyzdžiui, bendrovė „Audimas“ per 30 proc. visų savo gaminių siuva Kinijoje, Korėjoje, Vietname ir Turkijoje.
Panašiu keliu pastaruoju metu suka ir mūsų šalies maisto pramonės įmonės. Parduotuvėse netrūksta lietuviškų maisto produktų, pagamintų kaimyninėse šalyse ar net tolimose Rytų šalyse. Verslininkai šią tendenciją aiškina globalizacija ir į pigesnės darbo jėgos šalis perkeliama gamyba.
Kėdainių konservų fabriko, kurio prekės ženklu pažymėti marinuoti agurkai gaminami ir Indijoje, direktorius Vygantas Vanagas teigia, kad tai dabar yra „madinga“ ir kad visi marinuoti agurkai buvo pagaminti pagal visus reikalavimus.
„Daumantų“ prekės ženklu pažymėtus produktus gaminanti bendrovė „Vesiga“ marinuotus agurkus pagal savo sukurtą receptūrą gamina Turkijoje. Įmonės direktorius teigia, kad vadinamieji kornišonai Lietuvoje neauga, o Turkijoje esą yra puikūs fabrikai, žaliava.
„Ragučio“ siūloma „Smetoniška“ gira stikliniuose buteliuose yra pagaminta Baltarusijoje, o skardinėse – Latvijoje. Įmonės direktorius teigia, kad Baltarusija buvo pasirinkta todėl, kad taip pigiau. Jis teigė, kad „Smetoniška“ gira, pagaminta Baltarusijoje, yra tokia pati, kaip ir pagaminta Lietuvoje.
Didieji šalies prekybos tinklai nemažą dalį savo prekių ženklais pažymėtų gaminių taip pat atsiveža iš tolimiausių pasaulio kampelių.
Bendrovės „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė teigė, kad visada pirmenybė teikiama Lietuvos gamintojams, jeigu jie užtikrina konkurencingą kainą, reikiamą asortimentą ir kiekį. Tačiau lietuviai ne visada gali patenkinti jų poreikius. Jos teigimu, kartais prekybos tinklo netenkina Lietuvos gamintojų siūloma kaina.
Dėl tokio gamybos perkėlimo į kitas šalis jau kyla diskusijų, ar galima svetur pagamintus produktus vadinti lietuviškais.
